Iš pradžių pasirodė šitas. Vėliau tai lyg beždžionės perpasakojo kone kas antras internautas, jų tarpe FB grupės, tokios kaip "Noriu būti sveikas", ar net pats LŽS bosas.
Ne paslaptis, esu principinis mokslo fanas - ir tam yra gera priežastis: mokslas yra patikimiausias [žinomas] metodas, paaiškinantis mus supantį pasaulį bei prognozuojantis priežasties-pasekmės ryšius. Mokslas neturi galutinių atsakymų į visus klausimus, tačiau jo turimi atsakymai vidutiniškai visada yra geresni už kitus.
Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba - ne kiekviena panaši naujiena yra mokslas. Atskirų mokslinio tyrimo teiginių atkartojimas - nesuprantant konteksto - yra ne tik bevertis, tačiau dažnai dar ir klaidinantis. Jei eiliniam žurnalistui sunku suprasti mokslo naujienas, gal vertėtų jas tiesiog palikti specialistui? Gal nevertėtų publikuoti patarimų sveikatos tema tiems, kas nesupranta elementarios mokslinės metodologijos?
Kiekvienas, norintis susipažinti su originaliu tyrimų aprašymu, gali tai padaryti čia. Likusiems, trumpai apžvelgsiu esminius tyrimo momentus:
Trumpai, tyrimas nustatė koreliaciją tarp gyvenimo trukmės bei praleistų prie TV valandų skaičiaus - ir tame jokio siurprizo. Taip pat, tyrėjai pabandė įvertinti šias statistikas siejantį proporcingumo koeficientą, siekdami įprasto 95% statistinio patikimumo.
Patys tyrimo autoriai sutinka, jog:
(a) tyrimo modelis nagrinėjo koreliaciją tarp laiko, praleisto prie TV, ir gyvenimo trukmės; priežastingumas nebuvo nustatinėjamas;
(b) TV žiūrėjimas nebuvo izoliuotas, i.e. nėra aišku, ar kenksmingas yra pats TV žiūrėjimas, ar tiesiog su tuo sąlygojamas nejudriai leidžiamas laikas (i.e. skaityti knygą 6 valandas per dieną ar daugiau gali būti taip pat kenksminga, etc.);
(c) hipotetinė žmogaus, visai nežiūrinčio TV, gyvenimo trukmė buvo apskaičiuota pasitelkus formulę (o ne empirinio bandymo būdu); nėra aišku, ar žmogus visiškai atsisakęs TV gyventų ilgiau už žmogų, TV žiūrintį labai ribotai;
(d) modelio patikimumo intervalas be galo platus (todėl rezultatai praktiškai beverčiai): pvz. kiekvienos TV žiūrėtos valandos žala [gyvenimo trukmei] yra tarp 0.3 minutės (18 sekundžių) ir 44.7 minutės (3/4 valandos).
Taip, visai įmanoma, jog TV žiūrėjimas yra kenksmingas sveikatai (ir trumpina gyvenimą), tačiau šis konkretus tyrimas to neparodė. Tyrimas neatsakė į šiuos klausimus:
- ar TV žiūrėjimas trumpina gyvenimą, ar sveikesnis gyvenimo būdas trumpina TV žiūrėjimo laiką?
- ar TV žiūrėjimas yra nors kiek "kenksmingesnis" už žaidimą šachmatais ar knygos skaitymą?
- ar "saikingas" TV žiūrėjimas yra žalingas (i.e. nors kiek kenksmingesnis už visišką "susilaikymą" nuo TV)?
- kokia yra prie TV praleistos valandos "žalos" vertė: 18 sekundžių (0.3 min)? 44.7 minučių? skaičius intervalo viduryje?
Trumpai, tyrimas neatskleidė nieko naujo, apie ką būtų pagrindas trimituoti.
Ne paslaptis, esu principinis mokslo fanas - ir tam yra gera priežastis: mokslas yra patikimiausias [žinomas] metodas, paaiškinantis mus supantį pasaulį bei prognozuojantis priežasties-pasekmės ryšius. Mokslas neturi galutinių atsakymų į visus klausimus, tačiau jo turimi atsakymai vidutiniškai visada yra geresni už kitus.
Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba - ne kiekviena panaši naujiena yra mokslas. Atskirų mokslinio tyrimo teiginių atkartojimas - nesuprantant konteksto - yra ne tik bevertis, tačiau dažnai dar ir klaidinantis. Jei eiliniam žurnalistui sunku suprasti mokslo naujienas, gal vertėtų jas tiesiog palikti specialistui? Gal nevertėtų publikuoti patarimų sveikatos tema tiems, kas nesupranta elementarios mokslinės metodologijos?
Kiekvienas, norintis susipažinti su originaliu tyrimų aprašymu, gali tai padaryti čia. Likusiems, trumpai apžvelgsiu esminius tyrimo momentus:
Trumpai, tyrimas nustatė koreliaciją tarp gyvenimo trukmės bei praleistų prie TV valandų skaičiaus - ir tame jokio siurprizo. Taip pat, tyrėjai pabandė įvertinti šias statistikas siejantį proporcingumo koeficientą, siekdami įprasto 95% statistinio patikimumo.
Patys tyrimo autoriai sutinka, jog:
(a) tyrimo modelis nagrinėjo koreliaciją tarp laiko, praleisto prie TV, ir gyvenimo trukmės; priežastingumas nebuvo nustatinėjamas;
(b) TV žiūrėjimas nebuvo izoliuotas, i.e. nėra aišku, ar kenksmingas yra pats TV žiūrėjimas, ar tiesiog su tuo sąlygojamas nejudriai leidžiamas laikas (i.e. skaityti knygą 6 valandas per dieną ar daugiau gali būti taip pat kenksminga, etc.);
(c) hipotetinė žmogaus, visai nežiūrinčio TV, gyvenimo trukmė buvo apskaičiuota pasitelkus formulę (o ne empirinio bandymo būdu); nėra aišku, ar žmogus visiškai atsisakęs TV gyventų ilgiau už žmogų, TV žiūrintį labai ribotai;
(d) modelio patikimumo intervalas be galo platus (todėl rezultatai praktiškai beverčiai): pvz. kiekvienos TV žiūrėtos valandos žala [gyvenimo trukmei] yra tarp 0.3 minutės (18 sekundžių) ir 44.7 minutės (3/4 valandos).
Taip, visai įmanoma, jog TV žiūrėjimas yra kenksmingas sveikatai (ir trumpina gyvenimą), tačiau šis konkretus tyrimas to neparodė. Tyrimas neatsakė į šiuos klausimus:
- ar TV žiūrėjimas trumpina gyvenimą, ar sveikesnis gyvenimo būdas trumpina TV žiūrėjimo laiką?
- ar TV žiūrėjimas yra nors kiek "kenksmingesnis" už žaidimą šachmatais ar knygos skaitymą?
- ar "saikingas" TV žiūrėjimas yra žalingas (i.e. nors kiek kenksmingesnis už visišką "susilaikymą" nuo TV)?
- kokia yra prie TV praleistos valandos "žalos" vertė: 18 sekundžių (0.3 min)? 44.7 minučių? skaičius intervalo viduryje?
Trumpai, tyrimas neatskleidė nieko naujo, apie ką būtų pagrindas trimituoti.
6 komentarai (-ų):
niuansas, kad lietuviai tik verčia ir viskas, šiuo atveju iš telegraph.co.uk, jei tai daro paprastas vertėjas (-a) tai naivu būtų tikėtis informacijos patikrinimo ar supratimo, kas yra koreliacija, priežastingumas etc.
Spauda yra atsakinga už spausdinamų faktų korektiškumą (nesvarbu tema). Nėra jokios būtinybės rašyti apie mokslą, jei jo neišmanai - tokios rašliavos įneša tik dar daugiau nesusipratimo (galioja tiek "The Telegraph", tiek "Delfi"). Dar nemačiusiems, labai rekomenduoju šį įrašą.
Taip pat, jei kažkas brokuotai atlieka savo darbą, o aš tai pastebiu ir argumentuotai parodau - kodėl tai naivu?
Žurnalistais besivadinantys asmenys geriausiu atveju žino rašymo formą. Rašymo turinį pateikia atskirų sričių specialistai. Kadangi tie dažniausiai yra suinteresuoti informaciija manipuliuoti, žurnalistai turi nuo formos pereiti prie turinio. O tada jau prasideda tokie rašinukai kaip apie mokslą, apie politiką, apie gėlininkystę ir apie ką tik nori.
Bet ko daugiau tikėtis iš žurnalisto, kai nuo kokybės ar nekokybės jam nesikeičia atlyginimas kaip nesikeičia ir visuomenės požiūris į jo kompetenciją, nes didžioji dalis auditorijos vis dar neišmoko skaityti žurnalistų pavardžių po tekstais ir juos sau reitinguoti.
Argumentuotai parodyti nėra naivu. Naivu yra tikėtis tikėtis informacijos patikrinimo ar supratimo. O atsakomybė už faktų korektiškumą gula pirminiam šaltiniui, bent taip visi žurnalistai atsakys. Teoriškai turėtų tikrinti informaciją, bet praktiškai to niekas nedaro, o redaktoriai nereikalauja. Reikalauja pvz. 15 straipsnių per dieną ir jei reikia tikrinti informaciją ir reikia laiko - jo redaktorius neduos.
Vyrauja kiekybė, o ne kokybė.
Nenoriu iki begalybės ištęsti šios niekur nevedančios diskusijos, tad tepasakysiu štai ką:
(1) mano straipsnis nėra apie "tikėjimąsi" - jis tiesiog konstatavo faktus (brokuotą tam tikrų žurnalistų darbą);
(2) tikrinantys spausdinamą informaciją (jų tarpe mokslinę) leidiniai egzistuoja, tad tai tikrai nėra utopija.
Praktinė mano įrašo išvada yra paprasta - formuoti savo supratimo apie mokslą remiantis panašiomis rašliavomis nederėtų
Rašyti komentarą