"Monogamijos ir moralės tapatinimas padarė daugiau žalos žmonijos sąmonei nei bet kuri kita klaida" - George Bernard Shaw

2011 m. balandis 27 d., trečiadienis

Statistika: nėra kaip atrodo

Skaičiai, priešingai nei žmonės, nemeluoja. Kažkas gali neteisingai juos interpretuoti (sąmoningai ar dėl neišmanymo), tačiau klaidingas tokių skaičių interpretavimas nėra pakankama priežastis jais nepasitikėti ar, dar blogiau, ignoruoti. Statistinė analizė yra mokslinis metodas; naudojamas teisingai - įžvalgus ir patikimas.

Kaip yra išsireiškęs Nassim Taleb, esame prasmės bei paaiškinimų ieškantys gyvūnai. Laikydami, jog viskas pasaulyje turi savo priežastį, esame linkę ieškoti akivaizdžių bei logiškų įvykių paaiškinimų. Tačiau tai, kas buvo evoliuciškai pateisinama primityviame medžiotojų pasaulyje, nebėra teisinga šiuolaikiniame. Ne visada "akivaizdi" priežastis yra tikroji, ne visada tikroji priežastis pasirodo "logiška". Mūsų protas dar nėra spėjęs prisitaikyti prie nepalyginamai sudėtingesnių visuomeninių santykių, nesugeba vertinti juos intuityviai, juo labiau prognozuoti.

"Akivaizdu" - nereiškia teisinga

1995 metais kriminologijos ekspertas James Alan Fox įteikė JAV generaliniam prokurorui savo išvadas apie gręsiančią jaunuolių smurtinių nusikaltimų bangą. Jis aprašė du scenarijus: optimistinį ir pesimistinį. Sutinkamai su optimistiniu scenarijumi, jaunuolių atliktų žmogžudysčių skaičius per kitą dešimtmetį išaugs 15%; sutinkamai su pesimistiniu, šis skaičius daugiau nei padvigubės. "Mūsų laukia tokia didelė nusikaltimų banga", - rašė jis, "jog prisiminsime 1995-uosius kaip senus gerus laikus". Prieštaraujančių jo prognozei nebuvo. "Žinome, jog turime vos šešeris metus, sustabdyti kylančią jaunimo nusikalstamumo bangą", - savo kalboje sakė Prezidentas Clinton, "kitaip šalis paskęs visiškame chaose."

Tačiau netrukus, priešingai visų ekspertų prognozėms, jaunimo nusikalstamumas pradėjo kristi. Nemažiau pribloškiantis buvo šio kritimo mąstas: per penkis metus jaunuolių atliktų žmogžudysčių skaičius nukrito daugiau nei 50 procentų! Nesvarbu, jog ekspertai ką tik buvo pademonstravę visišką dilentantiškumą prognozuodami nusikaltimų kilimą - jie iš karto suskubo aiškinti įvykusio nusikaltimų kritimo. Nesvarbu, kad "akivaizdžios" ir "logiškos" priežastys pasirodė klaidingomis, jie ir vėl griebėsi viską aiškinti tuo, kas "akivaizdu" ir "logiška": kylanti ekonomika, sugriežtinta ginklų kontrolė bei išradingos policijos strategijos, - jų nuomone, buvo priežastys, atsakingos už staigų nusikalstamumo sumažėjimą. Nežiūrint to, jog šie paaiškinimai, per daug į juos nesigilinant, buvo pasigauti žurnalistų (ir to pasekoje, plačiųjų masių) - jie turėjo vieną problemą: jie ir vėl buvo klaidingi.

Panašūs pavyzdžiai tik parodo, kodėl mums reikalinga statistika. Sąžiningai renkama bei teisingai interpretuojama statistika yra vienintelis būdas teisingai identifikuoti priežastis ir pasekmes. Jei mano įžanga jus nors kiek suintrigavo, primygtinai rekomenduoju [tikrai fantastišką] Steven D. Levitt knygą Freakonomics. Autorius labai smulkiai aprašo visą statistinės analizės procesą (kokių duomenų sekas naudojame, kaip aptinkame koreliaciją, kaip nustatome priežastingumą, etc.), iliustruodamas tai praktiniais pavyzdžiais. Savo ruožtu, toliau tik trumpai aprašysiu savo pradėtą pavyzdį bei iš jo sekančias pamokas.

Ką byloja faktai?

Pirma, nei viena iš trijų išvardintų priežasčių - kylanti ekonomika, ginklų kontrolė ar išradingos policijos strategijos - pasirodo, iš esmės nesąlygojo nusikalstamumo kritimo. Tai "akivaizdžios" ir labai "logiškos" priežastys, tačiau statistiniai duomenys nepatvirtina jų [didesnės] įtakos nusikalstamumo mąstui.

Antra, tarp tokį kritimą sąlygojančių priežasčių, viena buvo ypač "neakivaizdi", "nelogiška", kažkas pasakytų "neįtikėtina" - tačiau kurią patvirtina tiek šalies (JAV), tiek atskirų valstijų, tiek užsienio valstybių statistika. Ši priežastis nebuvo paminėta nei vieno "nusikaltimų eksperto" - iš visų, taip dosniai dalinančių savo interviu spaudai ir televizijai. Kaip manote, kokia tai priežastis?

Ši priežastis yra abortų legalizavimas! 1973-iais JAV Aukščiausias Teismas paskelbė nuosprendį, legalizuojantį abortus visoje šalyje... tačiau pradėkime nuo pradžios. Ne visų vaikų šansai tapti nusikaltėliais yra vienodi. Dešimtmečiais atliekami tyrimai liudija, jog šansai vaikų, gimusių asocialiose šeimose (ar šeimose, kuriose jie nėra pageidautini, etc.) pasukti nusikaltėlių keliu nepalyginamai aukštesni, nei likusių. Abortų legalizavimas stipriai sumažino tokių vaikų skaičių - didelė dalis kurių, jei būtų gimę, maždaug po poros dešimtmečių būtų papildę nusikaltėlių gretas.

Abortai buvo legalizuoti keliais metais anksčiau atskirose valstijose, ir, nenuostabu, jaunimo nusikalstamumas jose pradėjo kristi keliais metais anksčiau, nei visoje šalyje. Ir priešingai, šalis, kur abortai buvo uždrausti, nusikalstamumo bangos užgriūdavo maždaug po tų pačių dviejų dešimtmečių. Beveik nėra abejonių ne tik dėl [negatyvios] koreliacijos tarp abortų skaičiaus ir nusikalstamumo, tačiau ir dėl to, jog abortų prieinamumas įtakoja [jaunimo] nusikalstamumo mąstą.

Ir paskutinis pastebėjimas. Iš to neseka, jog abortų legalizavimas yra teisingas ar pageidautinas. Teoriškai, galėtų būti, jog [atlikdami abortus] už nusikaltimų sumažėjimą sumokame per didelę kainą. Dabar šio klausimo nenagrinėjame. Svarbu štai kas: visa tai patvirtina, kad moterys sugeba teisingai apsispręsti dėl savo būsimo vaiko ateities perspektyvų (i.e. abortus renkasi tos moterys, kurių vaikų, jei jie gimtų, lauktų tikrai liūna ateitis).

Kas dar?

Tiek apie abortus. Kokios dar priežastys sąlygojo nusikalstimų mažėjimą? Dvi pagrindinės, vėl ir vėl statistiškai pasitvirtinančios priežastys, įtakojančios nusikaltimų skaičiaus mažėjimą yra: (a) griežtesnės įkalinimo bausmės ir (b) policininkų skaičius.

Nusikaltimų skaičius krenta, sugriežtinus įkalinimo bausmes. Tai atsitinka dėl dvejopo poveikio: nusikaltėliai, esantys už grotų, negali atlikti naujų nusikaltimų; laisvėje esantys potencialūs nusikaltėliai yra stipriau motyvuoti nepakliūti už grotų. Galime nekęsti didelių kalėjimų, tačiau jei ieškome nusikaltimų skaičiaus kritimo priežasčių, griežtesnis įkalinimas yra viena iš pagrindinių (atsakinga maždaug už 1/3 nusikaltimų skaičiaus nukritimo). Svarbu pastebėti, jog mirties bausmės naudojimas [esminės] įtakos neturi.

Papildomi policininkai mažina nusikaltimų skaičių - įvairi statistika patvirtina ir šią "logišką" priežastį. Ekonominė motyvacija veikia nusikaltėlius, kaip ir visus likusius. Panašiai kaip kylantys mokesčiai neigiamai motyvuoja verslą, augantis policininkų skaičius neigiamai motyvuoja nusikaltėlius.

1 komentarai (-ų):

Anonimiškas rašė...

Įdomu.

Rašyti komentarą