Šis įrašas ne apie cenzūrą. Noriu pasidalinti vienu naudingu triuku, mintį kuriam pakišo Hasbro žaidimas taboo. Iš pažiūros nekaltas, tačiau dažnai galintis būti naudingu įvairiose situacijose. Sistemingai naudojamas, jis padės geriau suprasti ne tik kitų žmonių reiškiamas mintis, tačiau ir savąsias. Nepamirškite pasidalinti juo su kitais :)
Triukas pagrįstas iš žaidimo pasiskolint principu - savo mintis stengiamės išreikšti nenaudodami uždraustų žodžių. Vienas diskusijos dalyvių tampa reiškiančiu savo mintis, kitas - nustatančiu uždraustus žodžius. Efektas labai priklauso nuo tinkamai parinktų uždraustų žodžių, tačiau perprasime tai labai greitai po nedidelės praktikos. Pradėkime patys uždrausdami žodžius.
Imkime tikrą pavyzdį. Neseniai, mano sūnus manęs klausia: "Tėveli, o tu tiki NSO?". Dažnas beveik automatiškai pradėtų atsakinėti į klausimą - aš tai laikau [esmine] klaida. Iš klausimo formulavimo nėra aišku, ką bando paklausti vaikas: (a) ar egzistuoja skraidantys objektai, kurių mes nesugebėjome atpažinti; (b) ar tokie neatpažinti skraidantys objektai yra ateiviai iš kitų planetų; (c) ar kažkur kitur, be Žemės, apskritai egzistuoja gyvybės formos:
(1) - arbitražiškai pasirinkdami klausimą (i.e. spėdami, ką norėjo paklausti vaikas), rizikuojame atsakyti ne į tą klausimą (pvz. aš galiu atsakyti "taip" - į klausimą apie neatpažintus objektus - tačiau vaikas supras jog manau, kad kažkas matė ateivius);
(2) - praleisime gerą progą parodyti vaikui, jog jo klausimas nėra suformuluotas pakankamai tiksliai; techniškai kalbant, vaikas uždavė būtent (a) klausimą - čia nėra dviprasmybės, tačiau niekada nekenkia įsitikinti, jog savo pašnekovą supratote teisingai; ironiškai, mano sūnus bandė užduoti (b) klausimą (neteisingai jį formuluodamas).
[Žaisdamas uždraustus žodžius] aš paprašiau jo suformuluoti savo klausimą, nevartojant "tikiu" bei "nso" - į ką jis atsakė: "kaip tu spėtum, ar yra kas nors matęs gyventojus iš kitų planetų?". Dabar jo klausimas tapo nepalyginamai suprantamesnis: viena - akivaizdu, jog jis bando paklausti (b) klausimą, antra - savo formuluote jis parodė, jog nesitiki, jog neklystamai žinočiau atsakymą, todėl prašo atlikti [argumentuotą] spėjimą. Aiškiai suprasdamas vaiko klausimą, aš galiu [nespėliodamas] į jį atsakyti.
Greitai pažvelkime į dar vieną pavyzdį. Mūsų tikintis draugas klausia: "Aš taip myliu Dievą, kaip tu gali jo nemylėti?" (panašūs klausimai ne tik labai populiarūs, tačiau dažnai dar ir laikomi labai "giliais" ar "dvasingais" - iš tiesų, kaip netrukus matysime, jie neturi prasmės)
Mes: "Gali, prašau, pakartoti savo klausimą - uždrausti žodžiai "dievas" ir "mylėti" (kartu su visais sinonimais)"
Pašnekovas: "uh... hmmm..."
Mes netiesiogiai prašome paaiškinti naudojamas sąvokas (ar išsireiškimus) - tačiau atliekame tai truputį efektyvesne forma (nei pvz klausti "ką vadini dievu?" ir "kaip tu jį myli?"). Žaisdami uždraustus žodžius - mes laviname savo racionalų mąstymą žaidimo forma. Atkreipkite dėmesį į tai, jog šis pratimas [pagrinde] vertingas reiškiančiam mintis, tuo tarpu žodžių draudėjas teatlieka pagalbininko funkciją. Kiek pasipraktikavę, nesunkiai sugebėsime atlikti abi funkcijas - reikšti savo mintis, prieš tai identifikavę ir uždraudę atitinkamus žodžius patys sau.
Pašnekovas: "Maloningasis Viešpats laimina kiekvieną mūsų šią Šventą dieną!" (iš TV :)
Mes: "Ar negalėtumėte pakartoti savo gilios minties nevartodami žodžių "maloningasis", "viešpats", "laimina" ir "šventas"?"
Mūsų tikslas nėra pasišaipyti ar sukritikuoti pašnekovą. Vienintelis tikslas yra suprasti, ką jis nori pasakyti (dažnai, padėti tai suprasti jam pačiam).
Kitas:
Pašnekovas: "Akivaizdu, nesi patriotas, todėl man su tavim nepakeliui"
Mes: "Uždrausti žodžiai: patriotas, Lietuva, Tėvynė, šalis, mylėti, nepakeliui"
Pašnekovas: "Sakau, kad tau nesvarbi valstybė, kurioje gyveni, todėl..."
Mes: "todėl kas?.. beje, uždrauskime dar žodžius valstybė ir svarbus"
Pašnekovas (nuoširdžiai stengiasi): "tu nenori nieko daryti su tavim gyvenančių žmonių labui, priešingai nuo manęs, todėl aš tavęs nemėgstu"
Mes: "bet aš juk rūpinuosi savo šeima, savo draugais, darbuotojais, etc?"
Pašnekovas: "taip, bet tu nesirūpini visais kitais"
Mes: "nori pasakyti tu rūpiniesi VISAIS kitais?"
Pašnekovas: "nesikabinėk prie žodžių supranti, ką sakau"
Mes: "hmm... nea?"
Kadangi žaidimo tikslas nėra laimėti (nei vienai iš pusių), uždraustų žodžių skaičius nėra ribojamas; taip pat leidžiama papildyti uždraustų žodžių sąrašą diskusijos eigoje. Tikiuosi jau pradedate suprasti bendrą efektą.
Nepasitenkinkite vien viską perskaitę, ir neskubėkite to padėti į savo atminties stalčių: padedami supratingo žodžių draudėjo (ar net jo funkcijas atlikdami patys sau), galite panaudoti šį žaidimą kaip efektyvų savo mąstymo treniruoklį - jo paskirtis neapsiriboja vien tik oponento "atvedimu į protą". Trumpai, visos prasmingos mintys gali būti išreiškiamos be uždraustų žodžių, o neįmanomos išreikšti - tiesiog beprasmės. Būtų labai įdomu išgirsti jūsų pavyzdžius.
Triukas pagrįstas iš žaidimo pasiskolint principu - savo mintis stengiamės išreikšti nenaudodami uždraustų žodžių. Vienas diskusijos dalyvių tampa reiškiančiu savo mintis, kitas - nustatančiu uždraustus žodžius. Efektas labai priklauso nuo tinkamai parinktų uždraustų žodžių, tačiau perprasime tai labai greitai po nedidelės praktikos. Pradėkime patys uždrausdami žodžius.
Imkime tikrą pavyzdį. Neseniai, mano sūnus manęs klausia: "Tėveli, o tu tiki NSO?". Dažnas beveik automatiškai pradėtų atsakinėti į klausimą - aš tai laikau [esmine] klaida. Iš klausimo formulavimo nėra aišku, ką bando paklausti vaikas: (a) ar egzistuoja skraidantys objektai, kurių mes nesugebėjome atpažinti; (b) ar tokie neatpažinti skraidantys objektai yra ateiviai iš kitų planetų; (c) ar kažkur kitur, be Žemės, apskritai egzistuoja gyvybės formos:
(1) - arbitražiškai pasirinkdami klausimą (i.e. spėdami, ką norėjo paklausti vaikas), rizikuojame atsakyti ne į tą klausimą (pvz. aš galiu atsakyti "taip" - į klausimą apie neatpažintus objektus - tačiau vaikas supras jog manau, kad kažkas matė ateivius);
(2) - praleisime gerą progą parodyti vaikui, jog jo klausimas nėra suformuluotas pakankamai tiksliai; techniškai kalbant, vaikas uždavė būtent (a) klausimą - čia nėra dviprasmybės, tačiau niekada nekenkia įsitikinti, jog savo pašnekovą supratote teisingai; ironiškai, mano sūnus bandė užduoti (b) klausimą (neteisingai jį formuluodamas).
[Žaisdamas uždraustus žodžius] aš paprašiau jo suformuluoti savo klausimą, nevartojant "tikiu" bei "nso" - į ką jis atsakė: "kaip tu spėtum, ar yra kas nors matęs gyventojus iš kitų planetų?". Dabar jo klausimas tapo nepalyginamai suprantamesnis: viena - akivaizdu, jog jis bando paklausti (b) klausimą, antra - savo formuluote jis parodė, jog nesitiki, jog neklystamai žinočiau atsakymą, todėl prašo atlikti [argumentuotą] spėjimą. Aiškiai suprasdamas vaiko klausimą, aš galiu [nespėliodamas] į jį atsakyti.
Greitai pažvelkime į dar vieną pavyzdį. Mūsų tikintis draugas klausia: "Aš taip myliu Dievą, kaip tu gali jo nemylėti?" (panašūs klausimai ne tik labai populiarūs, tačiau dažnai dar ir laikomi labai "giliais" ar "dvasingais" - iš tiesų, kaip netrukus matysime, jie neturi prasmės)
Mes: "Gali, prašau, pakartoti savo klausimą - uždrausti žodžiai "dievas" ir "mylėti" (kartu su visais sinonimais)"
Pašnekovas: "uh... hmmm..."
Mes netiesiogiai prašome paaiškinti naudojamas sąvokas (ar išsireiškimus) - tačiau atliekame tai truputį efektyvesne forma (nei pvz klausti "ką vadini dievu?" ir "kaip tu jį myli?"). Žaisdami uždraustus žodžius - mes laviname savo racionalų mąstymą žaidimo forma. Atkreipkite dėmesį į tai, jog šis pratimas [pagrinde] vertingas reiškiančiam mintis, tuo tarpu žodžių draudėjas teatlieka pagalbininko funkciją. Kiek pasipraktikavę, nesunkiai sugebėsime atlikti abi funkcijas - reikšti savo mintis, prieš tai identifikavę ir uždraudę atitinkamus žodžius patys sau.
Pašnekovas: "Maloningasis Viešpats laimina kiekvieną mūsų šią Šventą dieną!" (iš TV :)
Mes: "Ar negalėtumėte pakartoti savo gilios minties nevartodami žodžių "maloningasis", "viešpats", "laimina" ir "šventas"?"
Mūsų tikslas nėra pasišaipyti ar sukritikuoti pašnekovą. Vienintelis tikslas yra suprasti, ką jis nori pasakyti (dažnai, padėti tai suprasti jam pačiam).
Kitas:
Pašnekovas: "Akivaizdu, nesi patriotas, todėl man su tavim nepakeliui"
Mes: "Uždrausti žodžiai: patriotas, Lietuva, Tėvynė, šalis, mylėti, nepakeliui"
Pašnekovas: "Sakau, kad tau nesvarbi valstybė, kurioje gyveni, todėl..."
Mes: "todėl kas?.. beje, uždrauskime dar žodžius valstybė ir svarbus"
Pašnekovas (nuoširdžiai stengiasi): "tu nenori nieko daryti su tavim gyvenančių žmonių labui, priešingai nuo manęs, todėl aš tavęs nemėgstu"
Mes: "bet aš juk rūpinuosi savo šeima, savo draugais, darbuotojais, etc?"
Pašnekovas: "taip, bet tu nesirūpini visais kitais"
Mes: "nori pasakyti tu rūpiniesi VISAIS kitais?"
Pašnekovas: "nesikabinėk prie žodžių supranti, ką sakau"
Mes: "hmm... nea?"
Kadangi žaidimo tikslas nėra laimėti (nei vienai iš pusių), uždraustų žodžių skaičius nėra ribojamas; taip pat leidžiama papildyti uždraustų žodžių sąrašą diskusijos eigoje. Tikiuosi jau pradedate suprasti bendrą efektą.
Nepasitenkinkite vien viską perskaitę, ir neskubėkite to padėti į savo atminties stalčių: padedami supratingo žodžių draudėjo (ar net jo funkcijas atlikdami patys sau), galite panaudoti šį žaidimą kaip efektyvų savo mąstymo treniruoklį - jo paskirtis neapsiriboja vien tik oponento "atvedimu į protą". Trumpai, visos prasmingos mintys gali būti išreiškiamos be uždraustų žodžių, o neįmanomos išreikšti - tiesiog beprasmės. Būtų labai įdomu išgirsti jūsų pavyzdžius.
5 komentarai (-ų):
Žaidimas įdomus, bet pavyzdžiai tendencingi, tarsi taip atskleidžiamas klausimo prasmingumas ar beprasmiškumas.
-Tėveli, o tu tiki NSO?
-nevartojant "tikiu" bei "nso"?
-kaip tu spėtum, ar yra kas nors matęs gyventojus iš kitų planetų?"
-be žodžių "yra", "spėtum" ir "matęs"?
-Ar medis pavasarį žaliuoja?
-be žodžių "medis", "pavasarį", "žaliuoja"
-Kodėl?
-Be žodžio "kodėl"?
-Kaip veikia diferencialinis skaičiavimas?
-Be žodžių nesuprantamų nesimokiusiam matematikos.
-Kiniečiui kalbančiam tik kiniškai paaiškink ką nors nevartodamas jam nesuprantamų žodžių.
-Išversk poeziją į prozinę kalbą.
Pavyzdžiai parinkti iliustruoti mintį (tendencingi = šališki - nemanau, kad mano pavyzdžiai yra šališki, juolab jie neatstovauja jokios ideologijos). Jo paskirtis yra įsitikinti, jog ne tik teisingai suprantame, ką sako mūsų pašnekovas, bet ir jam pačiam padėti tai suprasti.
Kaip paaiškinau, žaidimas, kad būtų efektyvus ir prasmingas, priklauso nuo gebančio žodžių draudėjo (tamsta tiesiog pademonstravai, jog tokiu [dar] nesi) - nepamirškime, žaidimo esmė nėra vienam žaidėjui laimėti prieš kitą (pvz. užspaudžiant kažką į kampą uždraudus visus lietuvių kalbos žodžius)
Ateityje žadu dažnai naudoti šį triuką (sutr. UŽŽ) savo įrašuose, tikiuosi tai padės geriau suprasti tiek patį triuką, tiek mano reiškiamas mintis.
"Kaip paaiškinau, žaidimas, kad būtų efektyvus ir prasmingas, priklauso nuo gebančio žodžių draudėjo"
Kitaip sakant, susikalbėjimas priklauso ne nuo žaidimo, o nuo kalbėtojo, ką aš ir norėjau pasakyti. Lygiai taip pat nereikalingas joks žaidimas, jei žmonės moka kalbėtis. Žaidimas yra žaidimas (nors gali būti ir įdomus), o pokalbis yra pokalbis, žaidimas neturi reikšmės pokalbio efektyvumui, ką ir tu pats pavyzdžiais parodei, ką ir aš pavyzdžiais parodžiau.
"žaidimas neturi reikšmės pokalbio efektyvumui"
Tas pats, kas teigti, jog naujai išmoktas šachmatų manevras neturi reikšmės [šachmatų] partijos baigčiai. Taip, laimėti galima ir nežinant visų įmanomų manevrų, tačiau kiekvienas manevras gali būti naudingas kažkokioj knkrečioj situacijoj (ir gali padėti laimėti).
UŽŽ yra tiesiog [naudingas] įrankis. Jis gali padėti suprasti savo pašnekovą - daviau pavyzdį iš savo pokalbio su vaiku: jei tiesiog vaiko klausčiau "ką turi galvoj?", jis atsakytų "nu, ar tiki NSO?" - jis, akivaizdu, pademonstruotų nesuprantąs mano klausimo, o jo atsakymas man nepadėtų suprasti jo klausimo; žaidimas šią problemą grakščiai išsprendė.
"Lygiai taip pat nereikalingas joks žaidimas, jei žmonės moka kalbėtis"
Jei tebandai teigti, jog įmanoma sėkmingai susikalbėti ir be UŽŽ - su tuo visiškai sutinku. Kalbant šachmatų analogija, "jei moku prieš visus laimėti, man nereikalingi jokie patarimai [ar nauji manevrai] - duh?
"Kitaip sakant, susikalbėjimas priklauso ne nuo žaidimo, o nuo kalbėtojo"
Matai, kartais kalbėtojui sunkiai sekasi reikšti savo mintis - o mano klausinėjimai [kažko nesupratus ar tikslinantis] gali būti jam nesuprantami ar net jį erzinti - tuo tarpu UŽŽ gali pasirodyti efektyvia išeitim iš aklavietės.
ok, sutinku.
Rašyti komentarą