Mano moto yra [stengtis] gyventi realybėje, ne fantazijose. Turiu tai paaiškinti. Objektyvus pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų žinių apie jį. Tačiau mes nebendraujame su šiuo pasauliu betarpiškai - pažįstame jį savo jutimų bei mąstymo pagalba. Kai mes galvojame apie pasaulį (juo džiaugiamės, kažko iš jo trokštame, ant jo pykstame, etc.) - iš tiesų mes galvojame apie pasaulio modelį savo galvoje. Kai mes ginčijamės apie pasaulį, iš tiesų mes ginčijamės apie savo pasaulio modelius. Kartais besiskiriantys modeliai gali būti tokio ginčo priežastimi. Kartais mūsų modeliai gali sutapti, tačiau tai nereiškia, jog jie tiksliai atspindi realybę. Stengimasis gyventi realybėje, yra nuolatinis savo modelio kalibravimas, mažinant skirtumus tarp modelio ir realybės.
Nesupraskite manęs klaidingai: aš nekalbu apie savitikslį tiesos ieškojimą. Mano vertybių piramidės viršūnėje yra mano laimė. Viskas, ką darome, galiausiai yra skirta mums būti laimingais. Padedame kitiems [jaustis laimingais] - nes jaučiamės laimingais tai darydami.
Tikra vs. įsivaizduojama
Gyvenimas realybėje yra siektinas būtent todėl - siekiant būti laimingu. Nes bet kokia realybė yra vertingesnė už bet kokį sapną. Jei tai nėra jums pakankamai intuityvu, duosiu pavyzdį. Sakykim yra sukurtas "smegenų simuliatorius" - kažkas panašaus į matricą. Simuliatorius gali būti užprogramuotas jums patirti ką tik norite, kaip norite, su kuo norite, kiek kartų norite - iki kiekvienos gyvenimo smulkmenos. Taip pat, sakykim simuliatorius toks tobulas, jog prie jo prisijungę, mes negalime atskirti savo patyrimo nuo realybės. Pabaigai, tegul mums prisijungus, simuliatorius pats tobulai veikia (įskaitant mūsų fizinio kūno maitinimą mums nedalyvaujant). Ar norėtumėte būti prijungti prie tokio simuliatoriaus visam likusiam gyvenimui? - Aš nenorėčiau.
Suprantama, perlenkčiau lazdą mūsų kasdienį gyvenimą prilygindamas gyvenimui, prisijungus prie panašaus simuliatoriaus. Viena, mes juk negalime jo suprogramuoti! Tačiau panašumų yra: mes sąveikaujame ne su realiu pasauliu, o tik su savo susikurtu jo modeliu (atvaizdu). Kartais mūsų atvaizdas nuo realaus pasaulio gali skirtis mažiau, kartais - daugiau. Kartais, gali būti labai mažai bendro tarp mūsų modelio ir paties pasaulio.
Modelis linkęs užgožti tikrovę
Trivialus pvz būtų, kai aš supykstu ant kažko, nes, manau, jis mane įžeidė. Žmogus galėjo tiesiog neapdairiai pasirinkti žodžius (ar pasižymėti grubiu kalbėjimo stiliumi) - jis gali net labai man simpatizuoti (tokia realybė), tačiau mano modelyje jis yra man priešiškas. Akivaizdu, kaip aš su juo elgsiuosi, apspręs mano modelis, ne realybė.
Įsivaizduokime toliau, jog atsiranda trečia [neutrali] ginčo šalis: ji paaiškina, jog gerai pažįsta tiek mus, tiek mūsų pašnekovą, bei girdėjo visą mūsų ginčą; jos nuomone, mūsų pašnekovas ne tik ant mūsų nepyksta, jos manymu, jis mums simpatizuoja. Techniškai kalbant, naujoji mūsų ginčo liudininkė ką tik konstatavo, jog mūsų sukurtas modelis, jos manymu, visiškai neatitinka realybės. Supransdamas, jog mano pašnekovo priešiškumas man teegzistuoja mano modelyje, labai tikėtina, aš pasistengsiu patikrinti savo modelio atitikimą realybei; jei ne, galimas daiktas aš pradėsiu meluoti sau, neskirdamas modelio ir realybės - manydamas, jog "tik ginu tiesą".
Egzistuoja visa eilė priežąsčių, dėl kurių susikuriame neatitinkančius realybės modelius. Dabar ne apie tai. Nors, idealistine prasme, modeliai visada išliks modeliais - jie niekada tobulai, be iškraipymų neatstos realybės - visgi, vieni modeliai yra nepalyginamai arčiau realybės, nei kiti.
Visos paslaptys tik mūsų prote
Žmonės dažnai stebisi tuo, ko nesupranta, ar net vadina tai stebuklais. Tačiau realybėje nėra nieko stebuklingo. Realybėje viskas veikia taip, kaip turi veikti, pagal tam tikrus dėsnius - mums suprantamus arba ne. Mūsų modelis - kita kalba: nesuprasdami to, ką matome, mes nejučiomis tai pavadiname stebuklu. Sakydami "stebuklinga" ar "paslaptinga" tekalbame apie savo modelį. Pats faktas, jog mūsų žemėlapyje yra baltų dėmių, nereiškia, jog tokios dėmės egzistuoja realioje teritorijoje. Baltos dėmės mūsų žemėlapyje niekaip neįtakoja pačios teritorijos, nepadaro jos nei labiau paslaptinga, nei mažiau.
Buitinis pavyzdys. Tėvas, išgirdęs egzaminų rezultatus, sako sūnui: "labai tavim nusivyliau, tikėjausi žymiai daugiau iš tavęs". Nors dažnas, panašų sakinį laikys pagrįstu tėvo priekaištu sūnui, aš suprantu jį taip: "mano modelyje tu turėjai gauti 10; realybėje gavai 8; kadangi mano modelis pasirodė klaidingas, aš esu nepatenkintas; tačiau pykstu ne dėl modelio, klaidingai atvaizdavusio realybę, o dėl realybės, nepaklususios mano modeliui".
Kai mes nustembam - esame linkę laikyti tai išoriniu fenomenu. "Kaip mane tai nustebino!", - sakome kitam žmogui, šuniui, ar net apie beasmenį įvykį. Tarsi egzistuočiau aš, kurį kažkas [kitas] nustebino. Iš tiesų, "nustebimas" tėra pastebėjimas, jog mano sukurtas modelis, neatitinka realybės. Kadangi patys esame atsakingi už savo modelius, akivaizdu, jog patys esame atsakingi ir už savo "nuostabas". [Tas ar kitas] veiksmas įvyksta realybėje - mūsų nuostaba proporcinga mūsų laikomo modelio paklaidai (didesnė modelio paklaida, didesnė mūsų nuostaba).
Slibino nuotaka
Tai suteikia naują perspektyvą visai eilei mūsų [nesąmoningų] kognityvinių įpročių. "Kokia graži mergina", - sako vyras praeinančios moters įkandin. Mes girdime tai kaip moters atributo įvardinimą (moteris yra graži). Tačiau tai tereiškia, jog šiam konkrečiam vyrui patinka ši moteris. Teiginys "kokia graži mergina" nėra teiginys apie teritoriją - tai yra teiginys apie žemėlapį. Net jei mūsų mergina patiks dar dešimčiai (ar šimtui) vyrų, tai nekeis reikalo esmės (tereikš, jog jie naudojasi panašiais žemėlapiais).
Mane visada savo paradoksalumu žavėdavo pasakos, kuriose slibinas pagrobia gražuolę. Akivaizdu, pasakotojas neskiria žemėlapio nuo teritorijos: "gražuolė" jam yra teritorija (i.e. gražiausia moteris pasaulyje). Natūralu, slibinas nori gražiausios moters. Todėl jis grobia karaliaus dukterį. Tačiau, "gražuolė" tėra žemėlapis - reali moteris [teritorija] yra [kažkieno] žemėlapyje graži; kituose žemėlapiuose ji gali gražia nebūti. Žiūrint į slibiną, norite spėti jo žemėlapį? Jei slibinas iš tiesų grobtų [sau ] patraukliausią žmoną - kiek šansų, jog tai apskritai būtų moteris, jau nekalbant apie konkrečią "karalystės gražuolę"?
Nesupraskite manęs klaidingai: aš nekalbu apie savitikslį tiesos ieškojimą. Mano vertybių piramidės viršūnėje yra mano laimė. Viskas, ką darome, galiausiai yra skirta mums būti laimingais. Padedame kitiems [jaustis laimingais] - nes jaučiamės laimingais tai darydami.
Tikra vs. įsivaizduojama
Gyvenimas realybėje yra siektinas būtent todėl - siekiant būti laimingu. Nes bet kokia realybė yra vertingesnė už bet kokį sapną. Jei tai nėra jums pakankamai intuityvu, duosiu pavyzdį. Sakykim yra sukurtas "smegenų simuliatorius" - kažkas panašaus į matricą. Simuliatorius gali būti užprogramuotas jums patirti ką tik norite, kaip norite, su kuo norite, kiek kartų norite - iki kiekvienos gyvenimo smulkmenos. Taip pat, sakykim simuliatorius toks tobulas, jog prie jo prisijungę, mes negalime atskirti savo patyrimo nuo realybės. Pabaigai, tegul mums prisijungus, simuliatorius pats tobulai veikia (įskaitant mūsų fizinio kūno maitinimą mums nedalyvaujant). Ar norėtumėte būti prijungti prie tokio simuliatoriaus visam likusiam gyvenimui? - Aš nenorėčiau.
Suprantama, perlenkčiau lazdą mūsų kasdienį gyvenimą prilygindamas gyvenimui, prisijungus prie panašaus simuliatoriaus. Viena, mes juk negalime jo suprogramuoti! Tačiau panašumų yra: mes sąveikaujame ne su realiu pasauliu, o tik su savo susikurtu jo modeliu (atvaizdu). Kartais mūsų atvaizdas nuo realaus pasaulio gali skirtis mažiau, kartais - daugiau. Kartais, gali būti labai mažai bendro tarp mūsų modelio ir paties pasaulio.
Modelis linkęs užgožti tikrovę
Trivialus pvz būtų, kai aš supykstu ant kažko, nes, manau, jis mane įžeidė. Žmogus galėjo tiesiog neapdairiai pasirinkti žodžius (ar pasižymėti grubiu kalbėjimo stiliumi) - jis gali net labai man simpatizuoti (tokia realybė), tačiau mano modelyje jis yra man priešiškas. Akivaizdu, kaip aš su juo elgsiuosi, apspręs mano modelis, ne realybė.
Įsivaizduokime toliau, jog atsiranda trečia [neutrali] ginčo šalis: ji paaiškina, jog gerai pažįsta tiek mus, tiek mūsų pašnekovą, bei girdėjo visą mūsų ginčą; jos nuomone, mūsų pašnekovas ne tik ant mūsų nepyksta, jos manymu, jis mums simpatizuoja. Techniškai kalbant, naujoji mūsų ginčo liudininkė ką tik konstatavo, jog mūsų sukurtas modelis, jos manymu, visiškai neatitinka realybės. Supransdamas, jog mano pašnekovo priešiškumas man teegzistuoja mano modelyje, labai tikėtina, aš pasistengsiu patikrinti savo modelio atitikimą realybei; jei ne, galimas daiktas aš pradėsiu meluoti sau, neskirdamas modelio ir realybės - manydamas, jog "tik ginu tiesą".
Egzistuoja visa eilė priežąsčių, dėl kurių susikuriame neatitinkančius realybės modelius. Dabar ne apie tai. Nors, idealistine prasme, modeliai visada išliks modeliais - jie niekada tobulai, be iškraipymų neatstos realybės - visgi, vieni modeliai yra nepalyginamai arčiau realybės, nei kiti.
Visos paslaptys tik mūsų prote
Žmonės dažnai stebisi tuo, ko nesupranta, ar net vadina tai stebuklais. Tačiau realybėje nėra nieko stebuklingo. Realybėje viskas veikia taip, kaip turi veikti, pagal tam tikrus dėsnius - mums suprantamus arba ne. Mūsų modelis - kita kalba: nesuprasdami to, ką matome, mes nejučiomis tai pavadiname stebuklu. Sakydami "stebuklinga" ar "paslaptinga" tekalbame apie savo modelį. Pats faktas, jog mūsų žemėlapyje yra baltų dėmių, nereiškia, jog tokios dėmės egzistuoja realioje teritorijoje. Baltos dėmės mūsų žemėlapyje niekaip neįtakoja pačios teritorijos, nepadaro jos nei labiau paslaptinga, nei mažiau.
Buitinis pavyzdys. Tėvas, išgirdęs egzaminų rezultatus, sako sūnui: "labai tavim nusivyliau, tikėjausi žymiai daugiau iš tavęs". Nors dažnas, panašų sakinį laikys pagrįstu tėvo priekaištu sūnui, aš suprantu jį taip: "mano modelyje tu turėjai gauti 10; realybėje gavai 8; kadangi mano modelis pasirodė klaidingas, aš esu nepatenkintas; tačiau pykstu ne dėl modelio, klaidingai atvaizdavusio realybę, o dėl realybės, nepaklususios mano modeliui".
Kai mes nustembam - esame linkę laikyti tai išoriniu fenomenu. "Kaip mane tai nustebino!", - sakome kitam žmogui, šuniui, ar net apie beasmenį įvykį. Tarsi egzistuočiau aš, kurį kažkas [kitas] nustebino. Iš tiesų, "nustebimas" tėra pastebėjimas, jog mano sukurtas modelis, neatitinka realybės. Kadangi patys esame atsakingi už savo modelius, akivaizdu, jog patys esame atsakingi ir už savo "nuostabas". [Tas ar kitas] veiksmas įvyksta realybėje - mūsų nuostaba proporcinga mūsų laikomo modelio paklaidai (didesnė modelio paklaida, didesnė mūsų nuostaba).
Slibino nuotaka
Tai suteikia naują perspektyvą visai eilei mūsų [nesąmoningų] kognityvinių įpročių. "Kokia graži mergina", - sako vyras praeinančios moters įkandin. Mes girdime tai kaip moters atributo įvardinimą (moteris yra graži). Tačiau tai tereiškia, jog šiam konkrečiam vyrui patinka ši moteris. Teiginys "kokia graži mergina" nėra teiginys apie teritoriją - tai yra teiginys apie žemėlapį. Net jei mūsų mergina patiks dar dešimčiai (ar šimtui) vyrų, tai nekeis reikalo esmės (tereikš, jog jie naudojasi panašiais žemėlapiais).
Mane visada savo paradoksalumu žavėdavo pasakos, kuriose slibinas pagrobia gražuolę. Akivaizdu, pasakotojas neskiria žemėlapio nuo teritorijos: "gražuolė" jam yra teritorija (i.e. gražiausia moteris pasaulyje). Natūralu, slibinas nori gražiausios moters. Todėl jis grobia karaliaus dukterį. Tačiau, "gražuolė" tėra žemėlapis - reali moteris [teritorija] yra [kažkieno] žemėlapyje graži; kituose žemėlapiuose ji gali gražia nebūti. Žiūrint į slibiną, norite spėti jo žemėlapį? Jei slibinas iš tiesų grobtų [sau ] patraukliausią žmoną - kiek šansų, jog tai apskritai būtų moteris, jau nekalbant apie konkrečią "karalystės gražuolę"?
7 komentarai (-ų):
Super!
"Ar norėtumėte būti prijungti prie tokio simuliatoriaus visam likusiam gyvenimui? - Aš nenorėčiau."
O kodėl?
"Nes bet kokia realybė yra vertingesnė už bet kokį sapną."
Tu juk supranti, kad vertę nustato žmogus pagal savo subjektyvią nuomonę, objektyvi realybė nenustatinėja nieko, ji tiesiog yra kokia yra, taip man ir tau realybė yra vertingesnė, kitam gal ne. Filme matrica irgi, kažkam iliuzija buvo vertingesnė už tikrovę. Nėra kažkokio objektyvaus realybės vertės vertintojo, tik kalnas subjektyvių.
Jo, fucking objectivist pig :P
Man atrodo du tavo teiginiai vienas kitam prieštarauja:
"Mano vertybių piramidės viršūnėje yra mano laimė. Viskas, ką darome, galiausiai yra skirta mums būti laimingais" ir "Ar norėtumėte būti prijungti prie tokio simuliatoriaus visam likusiam gyvenimui? - Aš nenorėčiau."
Šie teiginiai vienas kitam neprieštarautų vieninteliu atveju - jei tu manai, kad simuliatoriuje nebūtum laimingesnis nei realiame gyvenime. Būtų įdomu sužinoti, kodėl taip galvoji? Realiame pasaulyje mūsų norus riboja daugybė faktorių - visuomenės stereotipai, pinigai, ribota mokslo pažanga, gamtos dėsniai, mūsų pačių fizinės galimybės ir t.t. Negi manai, kad visų šitų kliūčių pašalinimas (sumodeliavimas taip, kaip nori tu) nepadėtų būti laimingesniu?
O kalbant apie likusią dalį - turbūt geriausias tavo įrašas, ypač patiko vieta apie nustebimą :)
"Šie teiginiai vienas kitam neprieštarautų vieninteliu atveju - jei tu manai, kad simuliatoriuje nebūtum laimingesnis nei realiame gyvenime"
Taip ir manau :)
"Būtų įdomu sužinoti, kodėl taip galvoji? Realiame pasaulyje mūsų norus riboja daugybė faktorių - visuomenės stereotipai, pinigai, ribota mokslo pažanga, gamtos dėsniai, mūsų pačių fizinės galimybės ir t.t. Negi manai, kad visų šitų kliūčių pašalinimas (sumodeliavimas taip, kaip nori tu) nepadėtų būti laimingesniu?"
Žinau, kad esu jau ir taip prasiskolinęs (seniai prižadėjęs parašyti [įvairiom] temom ir vis dar neišpildęs), tačiau vienintelis mano galimas atsakymas čia yra "pasistengsiu apie tai parašyti atskirai" :) Ne dėl to, kad turiu apie tai pagalvoti, tiesiog nėra lengva tai trumpai komunikuoti. Labai trumpai - skiriasi mano "laimės funkcija".
"O kalbant apie likusią dalį - turbūt geriausias tavo įrašas, ypač patiko vieta apie nustebimą :)"
Ačiū :)
Na, na man irgi patiko pastaba apie "nustebima".
Rašyti komentarą