Įsivaizduokite, jog dauguma žmonių nemoka elementariosios aritmetikos. Kaip atrodytų mūsų gyvenimas? Įsivaizduokime, jog visus "skaičiavimus" turėtume daryti "iš akies" (kiekvienas "galėtų turėti savo nuomonę" apie tai, kiek prekių krepšelyje, etc.). Atsiskaitant parduotuvėje, kasininkė "suskaičiuotų" sumą už prekes "iš akies", savo ruožtu mes - paduotume jai pinigų sumą irgi "iš akies". Kas būtų, jei kasininkės "iš akies" suskaičiuota suma mums pasirodytų per didelė? Kas, jei ji iš tiesų būtų net per maža, tačiau mums taip neatrodytų? Kas, jei kasininkė nesutiktų priimti mūsų užmokesčio, nes jai mūsų siūloma suma pasirodytų per maža?
Matomai, mes visgi kažkaip išgyventume, nors akivaizdu štai kas: tai sukeltų daug nepatogumų ir daug ginčų - ir dažnai tokie "skaičiavimai" baigtųsi klaidingu atsiskaitymu tarp prekiaujančiųjų. Atkreipkite dėmesį į tai, jog net jei mes patys ir mokėtume skaičiuoti, situacija pagerėtų tik ta prasme, jog MES žinotume teisingą (perkamų prekių) kainą; nors mes galėtume ištiesti ranką su teisingu kiekiu pinigų, esminė problema visgi išliktų - kasininkė skaičiuotų "iš akies", ir mes vistiek turėtume su ja ginčytis dėl teisingos pinigų sumos (neturėdami būdo nieko jei įrodyti). Tik abiem pusėm mokant skaičiuoti, problemų galima būtų visiškai išvengti (nes abi pusės suprastų aritmetiką - skaičių kalbą; net suklydus skaičiuojant, galima vėliau rasti savo klaidą).
Nors retai apie tai susimąstome, panaši situacija yra su loginiu mąstymu. Dviem šalims susiginčijus, loginis mąstymas yra ta kalba, kuria šis ginčas gali būti "apskaičiuotas" (ir taip išspręstas). Panašiai, kaip su aritmetika, neužtenka vienai iš pusių mokėti logiškai mąstyti - jei kita pusė to nesupras, ji pateikinės savo argumentus "iš akies", ir nebus jokios galimybės nustatyti tiesą.
Nors niekas nedrįstų ginčytis dėl visuotinos aritmetikos išmanymo būtinybės, loginis mąstymas tokios pagarbos nesusilaukia. Su loginiu mąstymu paprastai nesame supažindinami nei savo tėvų, nei mokykloj - ne tik su pačios logikos principais, tačiau ir su loginio mąstymo svarba apskritai. Nors savo teiginiuose ir argumentuose dažnai vartojame žodį "logika" (ar "logiška"), paprastai tai prilygsta žodžio "suskaičiavau" vartojimui kai kiekį nustatome "iš akies".
Gera žinia yra ta, jog mes nesame tam pasmerkti - išmokti logiškai mąstyti yra lengviau, nei dažnai manoma. Pats faktas, jog vieniems tai seksis lengviau nei kitiems - neturėtų nieko atbaidyti - juk tas pats teisinga ir elementariąjai aritmetikai. Tačiau tik pagalvokime, kaip smagu buvo išmokus susiskaičiuoti pinigus savo kišenėje, savo draugų skaičių, dienas, likusias iki laukiamo įvykio, etc. :) Nemažiau smagu yra išmokus "suskaičiuoti" girdimus teiginius, siūlomus pasirinkimus, suprasti, kada mes iš tiesų esame teisūs, o kada teisus yra mūsų oponentas, etc. Nėra jokio protingo pasiteisinimo nesimokyti bent jau elementariausių logikos pagrindų - ir toliau mes kalbėsime apie tai, kaip lengviausia tai padaryti.
Kas yra logika?
Panašiai, kaip aritmetika nustato taisykles, kurių turime laikytis, manipuliuodami skaičiais (norėdami gauti teisingą atsakymą) - logika nustato tokias taisykles, privalomas manipuliuojant teiginiais. Egzistuoja taip vadinamos formalioji logika bei praktinė logika.
Formalioji logika, pagrįsta trimis pirminiais dėsniais (suformuluotais dar Aristotelio), nusako teisingus veiksmus, kuriuos galime atlikti su teiginiais (norėdami gauti teisingas išvadas). Formaliosios logikos studijos gali priminti matematikos studijas, kur turime reikalą su įvairiais simboliais ir operacijomis su jais. Dažnai, vartojant terminą "logika", turima galvoj būtent ši logikos dalis - o dominuojantis simbolių vartojimas atbaido dažną net nuo pačios minties apie tai, jog visą tai galima suprasti. Asmeniškai, aš nesiūlau studijuoti formaliosios logikos kiekvienam, ar bent jau ne nuo jos pradėti. Suprantama, smalsiausi protai šiam malonumui atsispirti nesugebės.
Praktinė logika, savo ruožtu labiau domisi loginių principų pritaikymu mūsų kasdieniuose (ir ne visai) pokalbiuose bei diskusijose. Dar konkrečiau, praktinė logika pagrinde nusako logiško mąstymo KLAIDAS. Išstudijavę šias klaidas ir jas supratę, galėsime jų vengti savo pasisakymuose, ginčuose ar diskusijose. Kalba, teiginys ar tekstas yra logiškai vientisi tik tada, jei juose nėra LOGINIŲ KLAIDŲ. Įgyję praktinės logikos patirties, sugebėsime lengvai atskirti logiškus teiginius nuo nelogiškų (pastebėję pastaruosiuose LOGINIŲ KLAIDŲ) - ir su tokia informacija elgtis atitinkamai. Trumpai, vis mažiau ir mažiau priklausysime nuo "man atrodo" bei "man patinka" vertinimų (kas tėra "iš akies" akvivalentai) - vis dažniau galėsime tvirtai pasakyti, jog tai yra teisinga, o tai - tik užmaskuota nesąmonė.
Kaip to išmokti?
Paminėsiu tik kelis man patikusius šaltinius. Manau svarbiausia yra suprasti loginio mąstymo svarbą sau - o mokymosi resursų (tiek mokamų tiek ne) susirasti internete tikrai nesunku.
Mėstantiems knygas:
The Fallacy Detective: Thirty-Eight Lessons on How to Recognize Bad Reasoning - pradžiamokslio lygio, smagi knygelė, tinkama kartu skaityti tėvams (savo laiku to neišmokusiems) bei jų vaikams;
The Art of Reasoning - tikriesiems entuziastams, nebūtinai pasiryžusiems krimsti formaliąją logiką, tačiau ieškantiems kažko daugiau, už elementorių;
The Power of Logical Thinking: Easy Lessons in the Art of Reasoning - labai rekomenduoju kiekvienam, tačiau tegul tai nebūna jūsų įvadinė knyga (pvz labai tinka po mano rekomenduotos pirmosios knygos); knyga parašyta IQ Gineso rekordo savininkės, iliustruojančios logines klaidas mus dažnai bombarduojančios informacijos sraute
Interneto fanams:
http://www.goodart.org/fallazoo.htm - minimalistinis, santraukos tipo puslapiukas (geras turėti po ranka, kaip rodyklę)
http://www.logicalfallacies.info/ - savo struktūra panašus į pirmąjį, tačiau kiek daugiau paaiškinantis (bei pailiustruojantis); šiame portaliuke esančios informacijos įsisavinimą laikyčiau minimaliu įvadu į praktinę logiką;
http://www.fallacydetective.com/ - ganėtinai išvystytas projektas, kuriame tikrai galima rasti ko pasiskaityti; vienintelis erzinantis dalykas - autorius kartu su tikrai neblogu logikos turiniu, prikaišiojęs ir ideologinio (tikiuosite sugebėsite tai atskirti ir vertinsite abu atskirai)
Kadangi man pačiam šis klausimas niekada aktualus nebuvo, net kažkiek suglumau, jį išgirdęs (paprašytas parekomenduoti loginio mąstymo mokymosi šaltinių ar būdų). Labai įdomu būtų išgirsti jūsų atsiliepimus apie tai, kaip man pavyko, taip pat apie kitus, jums padėjusius, šaltinius (ar metodus).
Matomai, mes visgi kažkaip išgyventume, nors akivaizdu štai kas: tai sukeltų daug nepatogumų ir daug ginčų - ir dažnai tokie "skaičiavimai" baigtųsi klaidingu atsiskaitymu tarp prekiaujančiųjų. Atkreipkite dėmesį į tai, jog net jei mes patys ir mokėtume skaičiuoti, situacija pagerėtų tik ta prasme, jog MES žinotume teisingą (perkamų prekių) kainą; nors mes galėtume ištiesti ranką su teisingu kiekiu pinigų, esminė problema visgi išliktų - kasininkė skaičiuotų "iš akies", ir mes vistiek turėtume su ja ginčytis dėl teisingos pinigų sumos (neturėdami būdo nieko jei įrodyti). Tik abiem pusėm mokant skaičiuoti, problemų galima būtų visiškai išvengti (nes abi pusės suprastų aritmetiką - skaičių kalbą; net suklydus skaičiuojant, galima vėliau rasti savo klaidą).
Nors retai apie tai susimąstome, panaši situacija yra su loginiu mąstymu. Dviem šalims susiginčijus, loginis mąstymas yra ta kalba, kuria šis ginčas gali būti "apskaičiuotas" (ir taip išspręstas). Panašiai, kaip su aritmetika, neužtenka vienai iš pusių mokėti logiškai mąstyti - jei kita pusė to nesupras, ji pateikinės savo argumentus "iš akies", ir nebus jokios galimybės nustatyti tiesą.
Nors niekas nedrįstų ginčytis dėl visuotinos aritmetikos išmanymo būtinybės, loginis mąstymas tokios pagarbos nesusilaukia. Su loginiu mąstymu paprastai nesame supažindinami nei savo tėvų, nei mokykloj - ne tik su pačios logikos principais, tačiau ir su loginio mąstymo svarba apskritai. Nors savo teiginiuose ir argumentuose dažnai vartojame žodį "logika" (ar "logiška"), paprastai tai prilygsta žodžio "suskaičiavau" vartojimui kai kiekį nustatome "iš akies".
Gera žinia yra ta, jog mes nesame tam pasmerkti - išmokti logiškai mąstyti yra lengviau, nei dažnai manoma. Pats faktas, jog vieniems tai seksis lengviau nei kitiems - neturėtų nieko atbaidyti - juk tas pats teisinga ir elementariąjai aritmetikai. Tačiau tik pagalvokime, kaip smagu buvo išmokus susiskaičiuoti pinigus savo kišenėje, savo draugų skaičių, dienas, likusias iki laukiamo įvykio, etc. :) Nemažiau smagu yra išmokus "suskaičiuoti" girdimus teiginius, siūlomus pasirinkimus, suprasti, kada mes iš tiesų esame teisūs, o kada teisus yra mūsų oponentas, etc. Nėra jokio protingo pasiteisinimo nesimokyti bent jau elementariausių logikos pagrindų - ir toliau mes kalbėsime apie tai, kaip lengviausia tai padaryti.
Kas yra logika?
Panašiai, kaip aritmetika nustato taisykles, kurių turime laikytis, manipuliuodami skaičiais (norėdami gauti teisingą atsakymą) - logika nustato tokias taisykles, privalomas manipuliuojant teiginiais. Egzistuoja taip vadinamos formalioji logika bei praktinė logika.
Formalioji logika, pagrįsta trimis pirminiais dėsniais (suformuluotais dar Aristotelio), nusako teisingus veiksmus, kuriuos galime atlikti su teiginiais (norėdami gauti teisingas išvadas). Formaliosios logikos studijos gali priminti matematikos studijas, kur turime reikalą su įvairiais simboliais ir operacijomis su jais. Dažnai, vartojant terminą "logika", turima galvoj būtent ši logikos dalis - o dominuojantis simbolių vartojimas atbaido dažną net nuo pačios minties apie tai, jog visą tai galima suprasti. Asmeniškai, aš nesiūlau studijuoti formaliosios logikos kiekvienam, ar bent jau ne nuo jos pradėti. Suprantama, smalsiausi protai šiam malonumui atsispirti nesugebės.
Praktinė logika, savo ruožtu labiau domisi loginių principų pritaikymu mūsų kasdieniuose (ir ne visai) pokalbiuose bei diskusijose. Dar konkrečiau, praktinė logika pagrinde nusako logiško mąstymo KLAIDAS. Išstudijavę šias klaidas ir jas supratę, galėsime jų vengti savo pasisakymuose, ginčuose ar diskusijose. Kalba, teiginys ar tekstas yra logiškai vientisi tik tada, jei juose nėra LOGINIŲ KLAIDŲ. Įgyję praktinės logikos patirties, sugebėsime lengvai atskirti logiškus teiginius nuo nelogiškų (pastebėję pastaruosiuose LOGINIŲ KLAIDŲ) - ir su tokia informacija elgtis atitinkamai. Trumpai, vis mažiau ir mažiau priklausysime nuo "man atrodo" bei "man patinka" vertinimų (kas tėra "iš akies" akvivalentai) - vis dažniau galėsime tvirtai pasakyti, jog tai yra teisinga, o tai - tik užmaskuota nesąmonė.
Kaip to išmokti?
Paminėsiu tik kelis man patikusius šaltinius. Manau svarbiausia yra suprasti loginio mąstymo svarbą sau - o mokymosi resursų (tiek mokamų tiek ne) susirasti internete tikrai nesunku.
Mėstantiems knygas:
The Fallacy Detective: Thirty-Eight Lessons on How to Recognize Bad Reasoning - pradžiamokslio lygio, smagi knygelė, tinkama kartu skaityti tėvams (savo laiku to neišmokusiems) bei jų vaikams;
The Art of Reasoning - tikriesiems entuziastams, nebūtinai pasiryžusiems krimsti formaliąją logiką, tačiau ieškantiems kažko daugiau, už elementorių;
The Power of Logical Thinking: Easy Lessons in the Art of Reasoning - labai rekomenduoju kiekvienam, tačiau tegul tai nebūna jūsų įvadinė knyga (pvz labai tinka po mano rekomenduotos pirmosios knygos); knyga parašyta IQ Gineso rekordo savininkės, iliustruojančios logines klaidas mus dažnai bombarduojančios informacijos sraute
Interneto fanams:
http://www.goodart.org/fallazoo.htm - minimalistinis, santraukos tipo puslapiukas (geras turėti po ranka, kaip rodyklę)
http://www.logicalfallacies.info/ - savo struktūra panašus į pirmąjį, tačiau kiek daugiau paaiškinantis (bei pailiustruojantis); šiame portaliuke esančios informacijos įsisavinimą laikyčiau minimaliu įvadu į praktinę logiką;
http://www.fallacydetective.com/ - ganėtinai išvystytas projektas, kuriame tikrai galima rasti ko pasiskaityti; vienintelis erzinantis dalykas - autorius kartu su tikrai neblogu logikos turiniu, prikaišiojęs ir ideologinio (tikiuosite sugebėsite tai atskirti ir vertinsite abu atskirai)
Kadangi man pačiam šis klausimas niekada aktualus nebuvo, net kažkiek suglumau, jį išgirdęs (paprašytas parekomenduoti loginio mąstymo mokymosi šaltinių ar būdų). Labai įdomu būtų išgirsti jūsų atsiliepimus apie tai, kaip man pavyko, taip pat apie kitus, jums padėjusius, šaltinius (ar metodus).
