Precendentas, paskatinęs mane parašyti, yra nedidelės Floridos valstijos bažnyčios pastoriaus paskelbta "Tarptautinė Korano deginimo diena" ir su tai susiję įvykiai. Savo mintis, mano požiūriu labai šališkas, yra išdėstęs komjaunuolis (čia ir čia) - tad savotiškai atsakau ir jam.
Nesusipažinusiems, trumpa įvykių santrauka: nedidelio Floridos miestelio bažnyčios pastorius dar liepos pabaigoj paskelbė savo planus organizuoti viešą Korano deginimą, neva rugsėjo 11d. žuvusių pagerbimui. Žinia apie tai, iš pradžių pasirodžiusi internete, netrukus buvo pagauta CNN, o vėliau ir kitų naujienų agentūrų. Savo ruožtu tai sukėlė didelią sumaištį - tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų (ypač musulmoniškose šalyse). Kol saviškiai įkalbinėjo pastorių atsitokėti, musulmonai patraukė į gatves - vietomis dešimtimis tūkstančių - reikalaudami nedelsiant atšaukti tokį sumanymą, bei grąsindami atsakyti smurtu prieš (nekaltus) amerikiečius. Laimei, viskas žada pasibaigti taikiai, pastoriui neseniai atšaukus savo sumanymą (po to, kai jį ne kartą aplankė FTB agentai, bei telefonu su juo asmeniškai pasikalbėjo aukščiausi JAV pareigūnai).
Kaip įprasta, panašūs įvykiai stipriai įkaitina aistras, todėl tenka išgirsti pačių netikėčiausių minčių bei pasiūlymų. Tačiau net ir save blaiviai mąstančiais laikantys "komentatoriai" dažnai tik advokatuoja simpatizuojamą konflikto pusę, arba iškraipydami faktus, arba juos nutylėdami. Savo rašinyje pabandysiu tai ištaisyti.
Baziniai principai
(1) jeigu aš žinau, jog veiksmas A ves prie eilės žmonių sužalojimo (ar mirties), tačiau vistiek atlieku veiksmą A - atlieku nusikaltimą, tiek moralinį, tiek ir kriminalinį;
(2) jeigu aš sužaloju kitą žmogų, nes jis mane įžeidė - aš vėlgi atlieku nusikaltimą; esu atsakingas už tokio žmogaus traumas (ar mirtį);
(2a) analogiškas principas galioja, jei įžeistas buvau ne aš pats, o mano draugas, mano žmona ar mao vaikas - nekalbant jau apie mano automobilį (ar mėgstamiausią knygą);
(2b) dar didesnis nusikaltimas, nusikaltimas be pateisinančių aplikybių, būtų jei nužudyčiau mane įžeidusio žmogaus žmoną ar vaiką, ar išskersčiau pusę miestelio, kuriame jis gyvena, gyventojų.
(3) jei žmogų A kritikuojame už veiksmą X, nuoseklu būtų ir žmogų B kritikuoti už tą patį veiksmą X;
(3a) analogiškai, jei B atlieka veiksmą Y, kur Y dar labiau smerktinas nei X, tada juolabiau privalome kritikuoti B už Y (jei jau kritikuojame A už X).
Floridos pastorius: didvyris ar nusikaltėlis?
Apžvelkime faktus ir atlikime elementarius spėjimus. Kas atsitiktų, jei viešas Korano deginimas įvyktų? Geriausiu atveju, būtų sužalota (ar nužudyta) keliolika nekaltų amerikiečių (ar jų draugų), blogiausiu - išvystume antrą rugsėjo 11-ąją - tegul ir mažesnio mąsto. Ar tai racionalus Korano deginimo pasekmių prognozavimas? - manau taip. Ar minimas pastorius, planuodamas savo akciją, tai suprato? - neabejoju, kad taip. SUtinkamai su (1) principu išeina, jog jis yra nusikaltėlis. Kadangi Korano sudeginimas visgi neįvyko, galėtume sakyti, jog pastorius tik planavo nusikaltimą, nors pats tokio nusikaltimo planų paviešinimas irgi galėtų būti traktuojamas panašiai.
Todėl nesuprantu tik vieno - kodėl šis asmuo dar ne už grotų? Ir, ar jis jau seniai būtų už grotų, ji nebūtų pastorius?
Musulmonai - nuskriaustieji?
Štai čia aš turiu pagrindinį priekaištą komjaunuolio įrašams: juos skaitant negali, net įtarti, jog egzistuoja ir daugiau problemos sudedamųjų dalių, ne vien tik proto netekęs krikščionių pastorius. Dalių, iš esmės net svarbesnių už jį; dalių, be kurių joks pastorius, kiek knygų jis besudegintų, nesugebėtų nužudyt nei vieno žmogaus.
Jeigu pastorius sudegintų Koraną - to įžeisdamas musulmonus - o pastarieji iš peties pradėtų žudyti amerikiečius, aprašytas scenarijus atitiktų (2b) punktą - ir, atitinkamai, seka musulmonai šiuo atveju būtų atsakingi už nusikaltimą, be to be pateisinančios priežasties. Kitais žodžiais tariant, niekas net nepagalvotų manęs kaltinti, jei įžeisčiau žudiką maniaką - o už tai šis išskerstų pusę mano miesto gyventojų - visiems būtų aivaizdu, kas tikrasis žudynių kaltinkas. Tad kodėl užsipuolam pastorių, užuot kritikavę tikruosius žudikus?
"Tad ir kaip ten bebūtų, laikas būtų galutinai užčiaupti pastorių, nes ant jo sąžinės jau krito vieno žmogaus žūtis (šventikui ir vieno turėtų būti per akis)", - rašo komjaunuolis. Tačiau kodėl "ant pastoriaus sąžinės", kodė ne ant sąžinės to, kuris nužudė?
Tai manęs taip neerzintų, jei tai būtų pavienis atvejis. Tačiau žudomi yra visi, "įžeidę" islamą - ne tik deginantys Koraną. Parašai knygą, kuri neįtinka musulmonų radikalams - patenki į mirtininkų sąrašą; sukuri filmą, kuris jiems neįtinka - į mirtininkų sąrašą; net už "blogo" multiplikacinio filmuko sukūrimą - į mirtininkų sąrašą. Ir kokia mūsų reakcija visais atvejais - tarsi kalti patys autoriai. Žudikas tarsi neegzistuotų, žudikas tarsi "buvo išprovokuotas", "buvo priverstas" nužudyti.
Klausimas toks: Jūs rimtai?
Lyginkime obuolius su obuoliais,
kas reiškia, jog negalime kritikuot citrinos, jog ji rūgštesnė už obuolį... Kalbant apie incidentą, negalime aršiai kritikuoti vienos konflikto pusės, taikydami jai šventojo kriterijų - turime lyginti ją su kita konflikto puse.
"Pagarbos" sąvoka yra bene populiariausias argumentas ginant islamą: "pagarba religijai", "pagarba islamui", "pagarba Koranui", etc. Tačiau dažnai pamirštama, jog pagarba priklauso nuo abiejų pusių, ne vienos. Pvz. mes galime norėti gerbti kitą žmogų, tačiau jei jis atvirai rodo nepagarbą mums ar mus įžeidinėja - labai sunku bus tai padaryti.
Musulmonai jau ne tik reikalauja teisės statyti savo maldos namus (mečetes) mūsų šalyse, dabar jie reikalauja leisti jiems tai daryti vos ne šventame kiekvienam amerikiečiui tapusiame žemės lopinėlyje - rugsėjo 11d. terorizmo išpuolio epicentre - išpuolio, organizuoto... tų pačių musulmonų... tuo pat metu, krikščioniškos bažnyčios apskritai uždraustos daugelyje musulmoniškų valstybių!
Musulmonai "įsižeidžia", jei apie islamą pasakoma kažkas negatyvaus (net jei tai nuogi faktai), tačiau patys tikrai negaili "kritikos" vakarietiškom vertybėm. Nors beveik kasdieną jie sudegina ne vieną amerikiešką simbolį (amerikos vėliava, prezidentų nuotrauka, etc.), mums nevalia net pagalvoti apie jų knygos sudeginimą (ar jų lyderio pašiepimą, etc.)
Vienas pažįstamas musulmonas-amerikietis man prieštaravo, sakydamas jog netesinga manyti, jog musulmonai remia rugsėjo 11d. išpuolį - jis pats tuo pasibaisėjo, kaip ir visa eilė jo draugų. Sutinku, neturėčiau savo teiginių taikyti visiems musulmonams be išimties - ir to nedarau. Atsakydamas savo draugui, savo ruožtu, paklausiau jo, kiek buvo demonstracijų musulmoniškose šalyse, smerkiančių rugsėjo 11d. terorizmą? Ir jei jis nežino nei vienos, kodėl aš, vakarietis, turėčiau tikėti musulmoniško pasaulio gerą valia - jei jie taip aršiai gina KNYGĄ, tačiau ne NEKALTŲ ŽMONIŲ GYVYBES?
Jei Amerikos užsienio (ar vidaus) politika nusipelno kritikos - kritikuokime. Tačiau, išlikime nuoseklūs (3 principas): vaizduoti Ameriką kaip blogietę, ir tuo pat metu žavėtis Talibanu; smerkti ir kritikuoti "knygos degintojus", tačiau nepastebėti žmonių žudikų; galiausiai, greta pastatyti "supuvusių vakarų demokratiją" (kur aš bent jau galiu išsakyti ką galvoju, galiu pasirinkti kuo tikėti ir kuo ne, galiu pats išsirinkti savo būsimą sutuoktinę, kuri gali mokytis ir dirbti, abu nerizikuojame būt užmėtyti akmenimis, etc.) su "savų tradicijų islamu" (kur net šukuosenos yra reglamentuojamos, nekalbant apie drabužius) - ir tikėtis mane įtikinti "kiekvienos kultūros" "savitumu" ir ekvivalentiškumu, ar kad "Irake žmonėms demokratija nerūpi" - mažiausiai, yra labai jau naivu.
Nesusipažinusiems, trumpa įvykių santrauka: nedidelio Floridos miestelio bažnyčios pastorius dar liepos pabaigoj paskelbė savo planus organizuoti viešą Korano deginimą, neva rugsėjo 11d. žuvusių pagerbimui. Žinia apie tai, iš pradžių pasirodžiusi internete, netrukus buvo pagauta CNN, o vėliau ir kitų naujienų agentūrų. Savo ruožtu tai sukėlė didelią sumaištį - tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų (ypač musulmoniškose šalyse). Kol saviškiai įkalbinėjo pastorių atsitokėti, musulmonai patraukė į gatves - vietomis dešimtimis tūkstančių - reikalaudami nedelsiant atšaukti tokį sumanymą, bei grąsindami atsakyti smurtu prieš (nekaltus) amerikiečius. Laimei, viskas žada pasibaigti taikiai, pastoriui neseniai atšaukus savo sumanymą (po to, kai jį ne kartą aplankė FTB agentai, bei telefonu su juo asmeniškai pasikalbėjo aukščiausi JAV pareigūnai).
Kaip įprasta, panašūs įvykiai stipriai įkaitina aistras, todėl tenka išgirsti pačių netikėčiausių minčių bei pasiūlymų. Tačiau net ir save blaiviai mąstančiais laikantys "komentatoriai" dažnai tik advokatuoja simpatizuojamą konflikto pusę, arba iškraipydami faktus, arba juos nutylėdami. Savo rašinyje pabandysiu tai ištaisyti.
Baziniai principai
(1) jeigu aš žinau, jog veiksmas A ves prie eilės žmonių sužalojimo (ar mirties), tačiau vistiek atlieku veiksmą A - atlieku nusikaltimą, tiek moralinį, tiek ir kriminalinį;
(2) jeigu aš sužaloju kitą žmogų, nes jis mane įžeidė - aš vėlgi atlieku nusikaltimą; esu atsakingas už tokio žmogaus traumas (ar mirtį);
(2a) analogiškas principas galioja, jei įžeistas buvau ne aš pats, o mano draugas, mano žmona ar mao vaikas - nekalbant jau apie mano automobilį (ar mėgstamiausią knygą);
(2b) dar didesnis nusikaltimas, nusikaltimas be pateisinančių aplikybių, būtų jei nužudyčiau mane įžeidusio žmogaus žmoną ar vaiką, ar išskersčiau pusę miestelio, kuriame jis gyvena, gyventojų.
(3) jei žmogų A kritikuojame už veiksmą X, nuoseklu būtų ir žmogų B kritikuoti už tą patį veiksmą X;
(3a) analogiškai, jei B atlieka veiksmą Y, kur Y dar labiau smerktinas nei X, tada juolabiau privalome kritikuoti B už Y (jei jau kritikuojame A už X).
Floridos pastorius: didvyris ar nusikaltėlis?
Apžvelkime faktus ir atlikime elementarius spėjimus. Kas atsitiktų, jei viešas Korano deginimas įvyktų? Geriausiu atveju, būtų sužalota (ar nužudyta) keliolika nekaltų amerikiečių (ar jų draugų), blogiausiu - išvystume antrą rugsėjo 11-ąją - tegul ir mažesnio mąsto. Ar tai racionalus Korano deginimo pasekmių prognozavimas? - manau taip. Ar minimas pastorius, planuodamas savo akciją, tai suprato? - neabejoju, kad taip. SUtinkamai su (1) principu išeina, jog jis yra nusikaltėlis. Kadangi Korano sudeginimas visgi neįvyko, galėtume sakyti, jog pastorius tik planavo nusikaltimą, nors pats tokio nusikaltimo planų paviešinimas irgi galėtų būti traktuojamas panašiai.
Todėl nesuprantu tik vieno - kodėl šis asmuo dar ne už grotų? Ir, ar jis jau seniai būtų už grotų, ji nebūtų pastorius?
Musulmonai - nuskriaustieji?
Štai čia aš turiu pagrindinį priekaištą komjaunuolio įrašams: juos skaitant negali, net įtarti, jog egzistuoja ir daugiau problemos sudedamųjų dalių, ne vien tik proto netekęs krikščionių pastorius. Dalių, iš esmės net svarbesnių už jį; dalių, be kurių joks pastorius, kiek knygų jis besudegintų, nesugebėtų nužudyt nei vieno žmogaus.
Jeigu pastorius sudegintų Koraną - to įžeisdamas musulmonus - o pastarieji iš peties pradėtų žudyti amerikiečius, aprašytas scenarijus atitiktų (2b) punktą - ir, atitinkamai, seka musulmonai šiuo atveju būtų atsakingi už nusikaltimą, be to be pateisinančios priežasties. Kitais žodžiais tariant, niekas net nepagalvotų manęs kaltinti, jei įžeisčiau žudiką maniaką - o už tai šis išskerstų pusę mano miesto gyventojų - visiems būtų aivaizdu, kas tikrasis žudynių kaltinkas. Tad kodėl užsipuolam pastorių, užuot kritikavę tikruosius žudikus?
"Tad ir kaip ten bebūtų, laikas būtų galutinai užčiaupti pastorių, nes ant jo sąžinės jau krito vieno žmogaus žūtis (šventikui ir vieno turėtų būti per akis)", - rašo komjaunuolis. Tačiau kodėl "ant pastoriaus sąžinės", kodė ne ant sąžinės to, kuris nužudė?
Tai manęs taip neerzintų, jei tai būtų pavienis atvejis. Tačiau žudomi yra visi, "įžeidę" islamą - ne tik deginantys Koraną. Parašai knygą, kuri neįtinka musulmonų radikalams - patenki į mirtininkų sąrašą; sukuri filmą, kuris jiems neįtinka - į mirtininkų sąrašą; net už "blogo" multiplikacinio filmuko sukūrimą - į mirtininkų sąrašą. Ir kokia mūsų reakcija visais atvejais - tarsi kalti patys autoriai. Žudikas tarsi neegzistuotų, žudikas tarsi "buvo išprovokuotas", "buvo priverstas" nužudyti.
Klausimas toks: Jūs rimtai?
Lyginkime obuolius su obuoliais,
kas reiškia, jog negalime kritikuot citrinos, jog ji rūgštesnė už obuolį... Kalbant apie incidentą, negalime aršiai kritikuoti vienos konflikto pusės, taikydami jai šventojo kriterijų - turime lyginti ją su kita konflikto puse.
"Pagarbos" sąvoka yra bene populiariausias argumentas ginant islamą: "pagarba religijai", "pagarba islamui", "pagarba Koranui", etc. Tačiau dažnai pamirštama, jog pagarba priklauso nuo abiejų pusių, ne vienos. Pvz. mes galime norėti gerbti kitą žmogų, tačiau jei jis atvirai rodo nepagarbą mums ar mus įžeidinėja - labai sunku bus tai padaryti.
Musulmonai jau ne tik reikalauja teisės statyti savo maldos namus (mečetes) mūsų šalyse, dabar jie reikalauja leisti jiems tai daryti vos ne šventame kiekvienam amerikiečiui tapusiame žemės lopinėlyje - rugsėjo 11d. terorizmo išpuolio epicentre - išpuolio, organizuoto... tų pačių musulmonų... tuo pat metu, krikščioniškos bažnyčios apskritai uždraustos daugelyje musulmoniškų valstybių!
Musulmonai "įsižeidžia", jei apie islamą pasakoma kažkas negatyvaus (net jei tai nuogi faktai), tačiau patys tikrai negaili "kritikos" vakarietiškom vertybėm. Nors beveik kasdieną jie sudegina ne vieną amerikiešką simbolį (amerikos vėliava, prezidentų nuotrauka, etc.), mums nevalia net pagalvoti apie jų knygos sudeginimą (ar jų lyderio pašiepimą, etc.)
Vienas pažįstamas musulmonas-amerikietis man prieštaravo, sakydamas jog netesinga manyti, jog musulmonai remia rugsėjo 11d. išpuolį - jis pats tuo pasibaisėjo, kaip ir visa eilė jo draugų. Sutinku, neturėčiau savo teiginių taikyti visiems musulmonams be išimties - ir to nedarau. Atsakydamas savo draugui, savo ruožtu, paklausiau jo, kiek buvo demonstracijų musulmoniškose šalyse, smerkiančių rugsėjo 11d. terorizmą? Ir jei jis nežino nei vienos, kodėl aš, vakarietis, turėčiau tikėti musulmoniško pasaulio gerą valia - jei jie taip aršiai gina KNYGĄ, tačiau ne NEKALTŲ ŽMONIŲ GYVYBES?
Jei Amerikos užsienio (ar vidaus) politika nusipelno kritikos - kritikuokime. Tačiau, išlikime nuoseklūs (3 principas): vaizduoti Ameriką kaip blogietę, ir tuo pat metu žavėtis Talibanu; smerkti ir kritikuoti "knygos degintojus", tačiau nepastebėti žmonių žudikų; galiausiai, greta pastatyti "supuvusių vakarų demokratiją" (kur aš bent jau galiu išsakyti ką galvoju, galiu pasirinkti kuo tikėti ir kuo ne, galiu pats išsirinkti savo būsimą sutuoktinę, kuri gali mokytis ir dirbti, abu nerizikuojame būt užmėtyti akmenimis, etc.) su "savų tradicijų islamu" (kur net šukuosenos yra reglamentuojamos, nekalbant apie drabužius) - ir tikėtis mane įtikinti "kiekvienos kultūros" "savitumu" ir ekvivalentiškumu, ar kad "Irake žmonėms demokratija nerūpi" - mažiausiai, yra labai jau naivu.
8 komentarai (-ų):
Pirmiausiai manau, kad tavo bazinis principas "(1) jeigu aš žinau, jog veiksmas A ves prie eilės žmonių sužalojimo (ar mirties), tačiau vis tiek atlieku veiksmą A - atlieku nusikaltimą, tiek moralinį, tiek ir kriminalinį;"yra klaidingas. Esmė yra ne ar mano veiksmas prives (tiesiogiai ar netiesiogiai) prie eilės žmonių sužalojimo (ar mirties), bet ar jį atlikdamas nepažeisiu kitų žmonių laisvės. Konkretus atvejis - Korano deginimas - tai mano kaip laisvo žmogaus pasirinkimas. Jeigu aš neturiu daugiau ką veikti ir turiu aistrą, ar tik norą deginti Koranus (lygtai tai būtų prasminga), tai ne aš esu nusikaltėlis dėl to, kad yra proto invalidų, kurie už tai, kad aš sudeginau knygą puls žudyt žmones. Kalti tie proto invalidai... Taipogi teisėsauga, kad neapsaugo mano teisės laisvai deginti savo nuosavą knygą (viešai ar slapta)... Iškreiptas mąstymas kaltinti laisvai besielgiantį laisvą žmogų, o ne proto invalidą, kuris už knygos sudeginimą pasirengęs žudyti.
Straipsnyje lyg ir išdėstai panašią poziciją, bet tavo bazinis principas, mano nuomone, yra neteisingas. Jeigu mes imsim bijoti laisvai elgtis (nepažeisdami kitų laisvės), tai mes jau būsime nebelaisvi.
"/.../rugsėjo 11d. terorizmo išpuolio /.../ organizuoto... tų pačių musulmonų..."
Nagi... Negi tu ta pasaka iš tikro patikėjai? :) Ji iš serijos Lee Harvey Oswald'as nušovė JFK.
Mano išdėstytos mintys tinklaraštyje visada yra šališkos. Čia tiesiog šiaip pastebėjimas.
Dėl cituotos mano minties. Paprastai nesivadovauju suabsoliutintais teiginiais. Žiūrint į konkrečią situaciją, karys, nušovęs protestuotoją, vykdė įsakyma/gynė bazę. Protestuotojai išreiškė savo nepasitenkinimą, išeidami į gatves, tačiau tai peraugo į riaušes.
Mano požiūriu, šioje situacijoje kaltas tas, kuris minią stumtelėjo būtent riaušių link (minia visgi banda) ir pastorius, dėl kurio žodžių kilo šis incidentas.
Suprantu tavo požiūrį, tačiau su juo tiesiog nesutinku.
Antrinu Mindaugui. Darydamas veiksmą X žmogus A nežino, jog tai baigsis kažko mirtimi. Jei veiksmas X (šiuo atveju knygos deginimas) nepažeidžia įstatymų, žmogus A yra visiškai nekaltas.
P.S.: jokiu būdu nepalaikau nuprotėjusio kunigėlio.
@m & @mindaugas
"Antrinu Mindaugui"
kiek suprantu, mindaugas neantrina tau - jis nekalba apie formalius įstatymus, o apie tai, kas yra moralu ir kas ne (i.e. jo argumentavimo pozicija yra tai, jog net nusikalstamas, remiantis įstatymu veiksmas, gali būti laikomas moraliu - kai pats įstatymas amoralus)? jei aš klystu, mindaugai, malonėk paaiškinti; jei aš teisus, į mindaugo argumentą matomai atsakysiu atskiru įrašu :)
@m
"Darydamas veiksmą X žmogus A nežino, jog tai baigsis kažko mirtimi."
Mano principo formulavimas prasideda "jei aš žinau"; mano teiginys yra jei teisingas A, tai seka B - tu argumentuoji, kas būna, kada A kalidingas (straw man)
"Jei veiksmas X (šiuo atveju knygos deginimas) nepažeidžia įstatymų, žmogus A yra visiškai nekaltas."
Pats knygos deginimas jokių įstatymų nepažiedžia, tačiau religinės nesantaikos kurstymas pažeidžia (bent jau JAV įstatymus); iš esmės, bet kuris veiksmas, vedantis ar išprovokuojantis žmonių aukas - potencialiai kriminalinis (pagal JAV įstatymus): pvz jei pilname kino teatre aš pradedu šaukti "gaisras, gaisras" ir supanikavę žmonės braudamiesi pro duris sutraiško vieną kitą pakeliaui - pagal JAV įstatymus mano veiksmai yra nusikalstami
@Artūras
Nesupratau tavo minties? Su kuria mano komkrečia mintimi (pacituok) nesutinki? Nes tik tada galėsiu į tai atsakyti :)
Aš tiesiog manau, įsivaizduokime tokią situaciją, kad kunigėlis, žadėdamas deginti Koraną, buvo visiškai įsitikinęs, kad tai puikus veiksmas ir nieko dėl to blogo neatsitiks. Tarkim, kad jis visiškai net nepagalvojo, jog tai gali sukelti kažkokią agresiją, aukas ar pan.
Tuomet, jis yra visiškai nekaltas dėl to, kas nutiko, kas įvyko kaip atsakas į jo veiksmus.
Pridursiu: jeigu jis būtų deginęs Koraną nepaisydamas tokio įvykusio balagano ir visiškai ignoruotų galimas nelaimes ir laikytųsi savo principo - tada jis būtų iš dalies visai kaltas. Bet tik moraliai, nes žinojo, jog kažkas mirs, bet vis tiek rizikavo. Aš taip nedaryčiau, jis nepadarė irgi, todėl, mano nuomone, jis yra absoliučiai nekaltas jokiais atvejais, nes padarė durną dalyką, nepagalvojo apie pasekmes, o po to sustojo.
Palyginimui, kad būtų įdomiau, šiuo metu sugalvojau tik vieną pavyzdį: koks nors, pavyzdžiui, armėnas, viešai pareiškia, kad pasidarys bombą ir susprogdins JAV. JAV tai išgirdus mesteli invaziją į Armėniją (galima daryti prielaidą, kad praktiškai panašiai įvyko su Iraku ir vos neįvyko su Iranu). Kas kaltas? Armėnas ar JAV?
Hadrian, tu teisus. Laukiu atskiro įrašo :)
O gal jis jau buvo tik aš nesupratau, kad tas įrašas skirtas šiai temai?
Mindaugai, atsakančio įrašo dar nebuvo, atleisk už stabdymą - tikrai nepamiršau :) Beja, jei naudoji RSS readerį, siūlyčiau užsiprenumeruoti komentarų srautą - nereikėtų eiti į svetainę, vien tam, kad pažiūrėt kas ką pasakė :)
Rašyti komentarą