Mano atsakymas į ministro Remigijaus Šimašiaus straipsnį apie šiaudinį patriotizmą
Papildyta: Taip pat labai tinka ir šiam premjero pasisakymui
Jau seniai akies krašteliu sekiau vis labiau eskaluojamą lotyniškų rašmenų klausimą, taip pat ne kartą esu išsakęs savo argumentus. Neketinau atskirai apie tai rašyti, tačiau aukščiau minimas pono ministro straipsniukas tiesiog prašosi atsakomas. Tingintiems skaityti: išnagrinėjęs abiejų pusių pateikiamus argumentus parodysiu, jog minimas klausimas (abiejų pusių) sprendžiamas iracionaliai - iš pradžių emociškai pasirenkant patinkančią pusę, o vėliau ieškant argumentų šiai pozicijai pagrįsti. Tačiau paprasta tiesa yra ta, jog politinės ar ideologinės jėgos, ginančios (ar neigiančios) tą ar kitą teiginį, nieko nepasako apie patį teiginį (jeigu Hitleriui patiko matematika, nereiškia, jog matematika yra kažkas blogo, ar yra neteisinga).
Savo vėlesniame įraše ponas ministras demonstruoja puikų privačių ir asmeninių interesų supratimą (neblogas įrašas :): tai, kas yra (ar būtų) naudinga man asmeniškai, nebūtinai yra TEISINGA. Kitais žodžiais tariant, tiesa egzistuoja nepriklausomai nuo to, naudinga ji mums asmeniškai ar ne. Tačiau kodėl tada toks skirtingas tiesos interpretavimas lotyniškų rašmenų klausimu? T.y. kodėl šiuo klausimu ministras pasirenka asmeninės naudos (asmeninės simpatijos) viršenybę prieš racionalius argumentus?
Taigi, trumpai peržvelkime faktus. Lotyniškų rašmenų šalininkai teigia, jog taip elgdamiesi, mes, parodytume pagarbą kitataučiams, patys labai nenukentėdami. Jie teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę rašyti savo pavardę kaip tinkamas.
Lotyniškų rašmenų priešininkai iš esmės argumentuoja už lietuvių kalbos išsaugojimą.
Šioje diskusijoje mane erzina tai, kad žmonės net nebando suprasti, koks sprendimas būtų TEISINGAS. Teisingas VISŲ Lietuvos piliečių atžvilgiu. Juos tedomina SAVA NAUDA. Suprantama, lotyniškus rašmenis remia lenkų kilmės piliečiai bei jiems prijaučiantieji, tuo tarpu "patriotai" pasisako prieš. Šiuo įrašu aš nedeklaruoju savo solidarumo nei su viena iš pusių (nežiūrint gražaus įrašo pavadinimo :) - mane tedomina racionalus atsakymas į ginčytiną klausimą.
Galvoti, jog ne lietuviškų rašmenų naudojimas kelia pavojų lietuvių kalbai, man primena raganų medžioklę. Primena siūlymus uždelstai mokinti vaikus anglų kalbos, kad tik jie nesusimaišytų ir nepradėtų laikyti jos gimtąją. Suprantama, aš ne tik nepalaikau šių įsitikinimų, aš laikau juos žalingais. Tačiau tai nereiškia, jog aš negaliu palaikyti "patriotiškos" PUSĖS dėl lotyniškų rašmenų (dėl SKIRTINGŲ argumentų).
Bet grįžkime prie lotyniškų rašmenų šalininkų. Pradėkime nuo to, jog Lietuvoje nėra draudžiami užsienietiški rašmenys - rašyti, skaityti ar spausdinti jais gali visi ir kiekvienas. Kitas klausimas yra valstybinė raštvedyba. Akivaizdu, jog valstybiniai raštai negali būti tuo pačiu metu rašomi visais įmanomais rašmenimis (ar kalbom) (nes tai nepraktiška!). Pasteb.ėkime, jog ta pati praktika taikoma ir kitose šalyse - valstybinėje raštvedyboje naudojama valstybinė kalba (ir jos rašmenys). Pasas NĖRA Lietuvos piliečio nuosavybė - jis priklauso valstybei (t.y. valstybės naudojamas asmens identifikavimo dokumentas). Niekur Europoje lietuviški vardai nerašomi lietuviškais rašmenimis, įskaitant tą pačią Lenkiją - ne dėl to, kad visi nekenčia lietuvių ir nori juos pažeminti - tiesiog tai nėra praktiška (įsivaizduokime valstybę, bandančią išduoti pasus, užpildytus žmogaus gimtosios kalbos rašmenimis - KIEKVIENO ŽMOGAUS).
Ponas ministras argumentuoja, jog kalba eina apie LOTYNIŠKUS, o ne VISUS ĮMANOMUS rašmenis. Wow, stiprus argumentas - išskyrus tai, jog jis yra DISKRIMINUOJANTIS! Ministras siūlo rašyti lenkų pavardes jų gimtosios kalbos rašmenimis, tačiau ne rusų, kiniečių ar indų? Ir jis bando pasitelkti "praktiškumo" argumentą - tą patį argumentą, kuris pasisako prieš NAUJŲ rašmenų įvedinėjimą? Koks nuoseklumas.
Paprasta tiesa yra ta, jog klausimas teturi du atsakymus:
(a) rašyti pavardes (pase) žmogaus gimtosios (ar pasirinktos) kalbos rašmenimis;
(b) rašyti pavardes (pase) valstybine kalba
Siūlyti kažkokį trečią variantą (c) - vienų pavardes rašyti gimtosios kalbos rašmenimis (jei jų rašmenys lotyniški), tačiau kitiems tokios teisės nesuteikti (jei jų rašmenys nėra lotyniški) - yra tapatu siūlymui teisiškai įteisinti DISKRIMINACIJĄ.
Ir įdomu štai kas: ar yra kokia Vakarų valstybė pasirinkus variantą (a)? Ne, visos, be išimties, naudoja variantą (b) - tad kodėl apskritai kažkam kilo mintis Lietuvoj "išradinėti dviratį"?
Papildyta: Taip pat labai tinka ir šiam premjero pasisakymui
Jau seniai akies krašteliu sekiau vis labiau eskaluojamą lotyniškų rašmenų klausimą, taip pat ne kartą esu išsakęs savo argumentus. Neketinau atskirai apie tai rašyti, tačiau aukščiau minimas pono ministro straipsniukas tiesiog prašosi atsakomas. Tingintiems skaityti: išnagrinėjęs abiejų pusių pateikiamus argumentus parodysiu, jog minimas klausimas (abiejų pusių) sprendžiamas iracionaliai - iš pradžių emociškai pasirenkant patinkančią pusę, o vėliau ieškant argumentų šiai pozicijai pagrįsti. Tačiau paprasta tiesa yra ta, jog politinės ar ideologinės jėgos, ginančios (ar neigiančios) tą ar kitą teiginį, nieko nepasako apie patį teiginį (jeigu Hitleriui patiko matematika, nereiškia, jog matematika yra kažkas blogo, ar yra neteisinga).
Savo vėlesniame įraše ponas ministras demonstruoja puikų privačių ir asmeninių interesų supratimą (neblogas įrašas :): tai, kas yra (ar būtų) naudinga man asmeniškai, nebūtinai yra TEISINGA. Kitais žodžiais tariant, tiesa egzistuoja nepriklausomai nuo to, naudinga ji mums asmeniškai ar ne. Tačiau kodėl tada toks skirtingas tiesos interpretavimas lotyniškų rašmenų klausimu? T.y. kodėl šiuo klausimu ministras pasirenka asmeninės naudos (asmeninės simpatijos) viršenybę prieš racionalius argumentus?
Taigi, trumpai peržvelkime faktus. Lotyniškų rašmenų šalininkai teigia, jog taip elgdamiesi, mes, parodytume pagarbą kitataučiams, patys labai nenukentėdami. Jie teigia, kad kiekvienas žmogus turi teisę rašyti savo pavardę kaip tinkamas.
Lotyniškų rašmenų priešininkai iš esmės argumentuoja už lietuvių kalbos išsaugojimą.
Šioje diskusijoje mane erzina tai, kad žmonės net nebando suprasti, koks sprendimas būtų TEISINGAS. Teisingas VISŲ Lietuvos piliečių atžvilgiu. Juos tedomina SAVA NAUDA. Suprantama, lotyniškus rašmenis remia lenkų kilmės piliečiai bei jiems prijaučiantieji, tuo tarpu "patriotai" pasisako prieš. Šiuo įrašu aš nedeklaruoju savo solidarumo nei su viena iš pusių (nežiūrint gražaus įrašo pavadinimo :) - mane tedomina racionalus atsakymas į ginčytiną klausimą.
Galvoti, jog ne lietuviškų rašmenų naudojimas kelia pavojų lietuvių kalbai, man primena raganų medžioklę. Primena siūlymus uždelstai mokinti vaikus anglų kalbos, kad tik jie nesusimaišytų ir nepradėtų laikyti jos gimtąją. Suprantama, aš ne tik nepalaikau šių įsitikinimų, aš laikau juos žalingais. Tačiau tai nereiškia, jog aš negaliu palaikyti "patriotiškos" PUSĖS dėl lotyniškų rašmenų (dėl SKIRTINGŲ argumentų).
Bet grįžkime prie lotyniškų rašmenų šalininkų. Pradėkime nuo to, jog Lietuvoje nėra draudžiami užsienietiški rašmenys - rašyti, skaityti ar spausdinti jais gali visi ir kiekvienas. Kitas klausimas yra valstybinė raštvedyba. Akivaizdu, jog valstybiniai raštai negali būti tuo pačiu metu rašomi visais įmanomais rašmenimis (ar kalbom) (nes tai nepraktiška!). Pasteb.ėkime, jog ta pati praktika taikoma ir kitose šalyse - valstybinėje raštvedyboje naudojama valstybinė kalba (ir jos rašmenys). Pasas NĖRA Lietuvos piliečio nuosavybė - jis priklauso valstybei (t.y. valstybės naudojamas asmens identifikavimo dokumentas). Niekur Europoje lietuviški vardai nerašomi lietuviškais rašmenimis, įskaitant tą pačią Lenkiją - ne dėl to, kad visi nekenčia lietuvių ir nori juos pažeminti - tiesiog tai nėra praktiška (įsivaizduokime valstybę, bandančią išduoti pasus, užpildytus žmogaus gimtosios kalbos rašmenimis - KIEKVIENO ŽMOGAUS).
Ponas ministras argumentuoja, jog kalba eina apie LOTYNIŠKUS, o ne VISUS ĮMANOMUS rašmenis. Wow, stiprus argumentas - išskyrus tai, jog jis yra DISKRIMINUOJANTIS! Ministras siūlo rašyti lenkų pavardes jų gimtosios kalbos rašmenimis, tačiau ne rusų, kiniečių ar indų? Ir jis bando pasitelkti "praktiškumo" argumentą - tą patį argumentą, kuris pasisako prieš NAUJŲ rašmenų įvedinėjimą? Koks nuoseklumas.
Paprasta tiesa yra ta, jog klausimas teturi du atsakymus:
(a) rašyti pavardes (pase) žmogaus gimtosios (ar pasirinktos) kalbos rašmenimis;
(b) rašyti pavardes (pase) valstybine kalba
Siūlyti kažkokį trečią variantą (c) - vienų pavardes rašyti gimtosios kalbos rašmenimis (jei jų rašmenys lotyniški), tačiau kitiems tokios teisės nesuteikti (jei jų rašmenys nėra lotyniški) - yra tapatu siūlymui teisiškai įteisinti DISKRIMINACIJĄ.
Ir įdomu štai kas: ar yra kokia Vakarų valstybė pasirinkus variantą (a)? Ne, visos, be išimties, naudoja variantą (b) - tad kodėl apskritai kažkam kilo mintis Lietuvoj "išradinėti dviratį"?
1 komentarai (-ų):
Visiškai pritariu autoriui. Aš neprieštarauju lenkiškoms pavardėms su sąlyga, kad rusai, graikai, kinai ir arabai taip pat galės rašyti pasuose pavardes savo rašmenimis.
Rašyti komentarą