Susijęs straipsnis
Trumpa reikalo esmė tokia: nors Lietuvoje aborto teisė numatyta įstatymo, bažnyčia reikalauja, jog gydytojams būtų leista atsisakyti juos atlikti (motyvuojant savo religiniais įsitikinimais). Reikalavimas motyvuojamas teise išpažinti savo tikėjimą - klausimas: pagrįstas toks reikalavimas ar ne ir kodėl?
Pirma, apibrėžkime ginčo objektą - šiuo atveju jis NĖRA abortų moralus įvertinimas. Tokiu būdu visi argumentai menantys abortų amoralumą (kaip ir jų pateisinamumą ar net naudą) turi būti atmesti, ir šio ginčo baigties NEĮTAKOJA.
Abstraktizuota ginčo esmė yra štai kokia: jeigu žmogaus profesinė veikla reikalauja atlikti eilę funkcijų (neprieštaraujančių įstatymui), tačiau kai kurios iš šių funkcijų prieštarauja žmogaus įsitikinimams - privalu ar ne tokiam žmogui šias funkcijas atlikti?
Vienas pavyzdys būtų toks: samdomas kareivis turi teisę atsisakyti naudoti ginklą, jei jis yra pacifistas? Svarbus momentas nagrinėjant šį klausimą yra SAMDOMAS - jeigu kalbėtume apie šauktinę privalomą karinę tarnybą, atsakymas būtų skirtingas. Privalomos karinės tarnybos atveju, žmogus būtų priverstas ją atlikti - todėl reikalavimas naudoti ginklą (jei šis prieštarautų žmogaus pacifistiniams įsitikinimams), būtų prievarta prieš šį žmogų ir pažeistų jo sąžinės laisvę. Tačiau samdomo kareivio atveju niekas jo neverčia būti kareiviu. Tiesiog viena iš kareivio pareigų yra ginklo vartojimas reikalui esant, todėl kiekvienas pilietis gali apsispręsti NEPASIRINKTI šios profesijos. Profesijos SAVANORIŠKAS pasirinkimas, kita vertus, apriori numato susipažinimą su jos keliamais reikalavimais ir jų pripažinimą. Todėl samdomo kareivio atveju mes nesuteikiam jam teisės atsisakyti vartoti ginklo, tuo NEPAŽEISDAMI jo sąžinės laisvės.
Akivaizdu, jog ta pati logika galioja ir gydytojo atveju. Niekas mūsų neverčia pasirinkti ggydytojo profesijos, o ją pasirinkdami mes apriori sutinkam vykdyti visus šios profesijos keliamus reikalavimus bei įsipareigojimus - vienas iš kurių yra (priklausomai nuo specializacijos) abortų atlikimas. Nediskutuojant apie šios procedūros moralinę pusę, turime pripažinti, jog egzistuoja visa eilė BŪTINŲ ABORTŲ atvejų: kai gręsia pavojus moters gyvybei, kai moteris buvo išprievartauta ir nenori gimdyti prievartautojo kūdikio (juo labiau, jei ji nepilnamatė), etc. Vien tokių abortų atlikimas reikalauja MOKĖJIMO JUOS ATLIKTI - o tai, atitinkamos praktikos. Hipokrato priesaka, duodama prisiimant gydytojo pareigas, numato gydytojo įsipareigojimą teikti VISOKIARIOPĄ ĮMANOMĄ pagalbą savo pacientams - prieštarauja tokia pagalba ar ne asmeniniams gydytojo įsitikinimams.
Tačiau sekundei įsivaizduokime, jog teisinga yra priešinga: jog gydytojas turi teisę atsisakyti vykdyti savo profesijos diktuojamas pareigas, kai šios prieštarauja jo įsitikinimams. Jei taip, tada jis turi turėti teisę neatlikti dirbtinio kvėpavimo (lūpos į lūpas), jei tai yra nepadoru ir prieštarauja jo įsitikinimams; arba jis gali atsisakyti išrašyti tam tikrus vaistus - jei pvz. šie buvo testuoti ant gyvūnų - kas prieštarauja jo įsitikinimams. Jei pripažįstame gydytojo teisę dėl asmeninių įsitikinimų neatlikti kažkokios vienos procedūros (šiuo atveju abortų) - logiškai negalime neigti jo teisės atsisakyti atlikti kažkokias kitas.
Dar daugiau, jei pripažinsime tokią teisę gydytojams, turime pripažinti ją ir visų kitų profesijų atstovams. Tokiu būdu policininkas gali atsisakyti sudrausminti pažeidėją, jei tam reikalinga prievarta - nes jis pacifistas. Pardavėjas gali atsisakyti parduoti alkoholį, cigaretes ar net šiaip "nesveiką maistą" - nes jo religija neleidžia ne tik jo vartoti, bet net prie jo prisiliesti. Nesunku suprasti, kur visa tai veda.
Ganytojų apeliacija į sąžinės laisvę šiuo atveju terodo jų visišką šios sąvokos neišmanymą. Sąžinės laisvės sąvoka garantuoja žmogui galimybę išpažinti savo tikėjimą ar savus įsitikinimus. Valstybė (taip pat privatūs ar juridiniai asmenys) negali to niekam drausti. Pavydžiui, niekas negali drausti musulmonui penkis kartus per dieną melstis, kaip to reikalauja jo religija - nes taip pažeistų jo teisę į sąžinės laisvę. Tuo pat metu, musulmonas - autobuso vairuotojas - negali sustabdyti savo vairuojamo autobuso gatvės vidury - ir pradėti melstis - apeliuodamas į savo teisę tai daryti. Jo, kaip vairuotojo, pareigos yra vairuoti autobusą, sustoti nurodytu laiku nustatytose vietose, tuo užtikrinant savo keleivių saugumą. Toks tikintysis, jeigu jis absoliučiai negali išsiversti be savo maldos darbo dienos vidury - turėtų tiesiog atsisakyti šio konkretaus darbo - ir taip realizuoti savo sąžinės laisvės teisę - jo darbdavys nėra atsakingas pakoreguoti darbo reikalavimų, kad šie atitiktų jo tikėjimą (ar asmeninius įsitikinimus).
Tikiuosi, visas reikalas dabar tapo ypatingai aiškiu - bent jau norintiems jį nuoširdžiai suprasti. Svarbiausia, tai nėra dviejų skirtingų nuomonių klausimas - egzistuoja vienintelis racionalus šio ginčo sprendimas - ir jis NĖRA tas, kurį siūlo mūsų ganytojai.
Pirma, apibrėžkime ginčo objektą - šiuo atveju jis NĖRA abortų moralus įvertinimas. Tokiu būdu visi argumentai menantys abortų amoralumą (kaip ir jų pateisinamumą ar net naudą) turi būti atmesti, ir šio ginčo baigties NEĮTAKOJA.
Abstraktizuota ginčo esmė yra štai kokia: jeigu žmogaus profesinė veikla reikalauja atlikti eilę funkcijų (neprieštaraujančių įstatymui), tačiau kai kurios iš šių funkcijų prieštarauja žmogaus įsitikinimams - privalu ar ne tokiam žmogui šias funkcijas atlikti?
Vienas pavyzdys būtų toks: samdomas kareivis turi teisę atsisakyti naudoti ginklą, jei jis yra pacifistas? Svarbus momentas nagrinėjant šį klausimą yra SAMDOMAS - jeigu kalbėtume apie šauktinę privalomą karinę tarnybą, atsakymas būtų skirtingas. Privalomos karinės tarnybos atveju, žmogus būtų priverstas ją atlikti - todėl reikalavimas naudoti ginklą (jei šis prieštarautų žmogaus pacifistiniams įsitikinimams), būtų prievarta prieš šį žmogų ir pažeistų jo sąžinės laisvę. Tačiau samdomo kareivio atveju niekas jo neverčia būti kareiviu. Tiesiog viena iš kareivio pareigų yra ginklo vartojimas reikalui esant, todėl kiekvienas pilietis gali apsispręsti NEPASIRINKTI šios profesijos. Profesijos SAVANORIŠKAS pasirinkimas, kita vertus, apriori numato susipažinimą su jos keliamais reikalavimais ir jų pripažinimą. Todėl samdomo kareivio atveju mes nesuteikiam jam teisės atsisakyti vartoti ginklo, tuo NEPAŽEISDAMI jo sąžinės laisvės.
Akivaizdu, jog ta pati logika galioja ir gydytojo atveju. Niekas mūsų neverčia pasirinkti ggydytojo profesijos, o ją pasirinkdami mes apriori sutinkam vykdyti visus šios profesijos keliamus reikalavimus bei įsipareigojimus - vienas iš kurių yra (priklausomai nuo specializacijos) abortų atlikimas. Nediskutuojant apie šios procedūros moralinę pusę, turime pripažinti, jog egzistuoja visa eilė BŪTINŲ ABORTŲ atvejų: kai gręsia pavojus moters gyvybei, kai moteris buvo išprievartauta ir nenori gimdyti prievartautojo kūdikio (juo labiau, jei ji nepilnamatė), etc. Vien tokių abortų atlikimas reikalauja MOKĖJIMO JUOS ATLIKTI - o tai, atitinkamos praktikos. Hipokrato priesaka, duodama prisiimant gydytojo pareigas, numato gydytojo įsipareigojimą teikti VISOKIARIOPĄ ĮMANOMĄ pagalbą savo pacientams - prieštarauja tokia pagalba ar ne asmeniniams gydytojo įsitikinimams.
Tačiau sekundei įsivaizduokime, jog teisinga yra priešinga: jog gydytojas turi teisę atsisakyti vykdyti savo profesijos diktuojamas pareigas, kai šios prieštarauja jo įsitikinimams. Jei taip, tada jis turi turėti teisę neatlikti dirbtinio kvėpavimo (lūpos į lūpas), jei tai yra nepadoru ir prieštarauja jo įsitikinimams; arba jis gali atsisakyti išrašyti tam tikrus vaistus - jei pvz. šie buvo testuoti ant gyvūnų - kas prieštarauja jo įsitikinimams. Jei pripažįstame gydytojo teisę dėl asmeninių įsitikinimų neatlikti kažkokios vienos procedūros (šiuo atveju abortų) - logiškai negalime neigti jo teisės atsisakyti atlikti kažkokias kitas.
Dar daugiau, jei pripažinsime tokią teisę gydytojams, turime pripažinti ją ir visų kitų profesijų atstovams. Tokiu būdu policininkas gali atsisakyti sudrausminti pažeidėją, jei tam reikalinga prievarta - nes jis pacifistas. Pardavėjas gali atsisakyti parduoti alkoholį, cigaretes ar net šiaip "nesveiką maistą" - nes jo religija neleidžia ne tik jo vartoti, bet net prie jo prisiliesti. Nesunku suprasti, kur visa tai veda.
Ganytojų apeliacija į sąžinės laisvę šiuo atveju terodo jų visišką šios sąvokos neišmanymą. Sąžinės laisvės sąvoka garantuoja žmogui galimybę išpažinti savo tikėjimą ar savus įsitikinimus. Valstybė (taip pat privatūs ar juridiniai asmenys) negali to niekam drausti. Pavydžiui, niekas negali drausti musulmonui penkis kartus per dieną melstis, kaip to reikalauja jo religija - nes taip pažeistų jo teisę į sąžinės laisvę. Tuo pat metu, musulmonas - autobuso vairuotojas - negali sustabdyti savo vairuojamo autobuso gatvės vidury - ir pradėti melstis - apeliuodamas į savo teisę tai daryti. Jo, kaip vairuotojo, pareigos yra vairuoti autobusą, sustoti nurodytu laiku nustatytose vietose, tuo užtikrinant savo keleivių saugumą. Toks tikintysis, jeigu jis absoliučiai negali išsiversti be savo maldos darbo dienos vidury - turėtų tiesiog atsisakyti šio konkretaus darbo - ir taip realizuoti savo sąžinės laisvės teisę - jo darbdavys nėra atsakingas pakoreguoti darbo reikalavimų, kad šie atitiktų jo tikėjimą (ar asmeninius įsitikinimus).
Tikiuosi, visas reikalas dabar tapo ypatingai aiškiu - bent jau norintiems jį nuoširdžiai suprasti. Svarbiausia, tai nėra dviejų skirtingų nuomonių klausimas - egzistuoja vienintelis racionalus šio ginčo sprendimas - ir jis NĖRA tas, kurį siūlo mūsų ganytojai.
15 komentarai (-ų):
Saliamoniškas sprendimas būtų sukurti dvi pareigybes - ginekologo kuris turėtų darytų abortus, ir ginekologo kuris galėtų atsisakyti juos daryti. Žinoma, pastarasis turėtų gauti nedidesnę algą ir taip toliau.
Ar tai ne dar racionalesnis ginčo sprendimas?
VYTS, idėja būtų gera... bet ką daryti, jei kažkas nenorės (dėl savo įsitikinimų) skirti pacientams tam tikrų vaistų (pvz. nes jie testuoti ant gyvūnų)? - Vėl kursim dvi specialybes - duodančias tuos vaistus pacientams ir ne? O jei pradėsime kalbėt apie kitas profesijas, tai apskritai nežinia iki kiek galima būtų "prisireikalauti".
Tokiu būdu mums nepavyktų būti nuosekliais (t.y. tuos pačius principus taikyti VISIEMS); reiškia darytume IŠIMTĮ tik šiam atvejui, kas reikštų pateikavimą vieniems, ir (automatiškai) diskriminavimą kitų.
Svarbiausia, kaip esu parodęs - NĖRA JOKIO PAGRINDO reikalauti tokių profesinių reikalavimų "modifikacijų" - o naudojama apeliacija į sąžinės laisvę nepagrįsta, pagrinde dėl laisvo profesijos pasirinkimo.
Visa bėda yra ta, kad legislatinimu yra reguliuojamas žmonių gyvenimas jiems sukuriant laisva valia neprisiimtas pareigas. Nematau jokios problemos jei ateinantis į darbą ginekologas su darbdaviu iš anksto susitartų, kad jis abortų nedarys, ir nesugalvoju jokių argumentų, kodėl kas nors teisėtai turėtų galėti jį privesti abortus daryti. Jei ginekologas dirba privačiai problemos apskritai nėra - suteikia tokias paslaugas, kokias nori suteikti, o jei kam nors reikia paslaugų kurių jis neteikia (dėl bet kokių, kad ir pačių subjektyviausių priežasčių), gali eiti pas kitą specialistą.
Giedriau, su TAVO interpretacija sutinku, tačiau kalba eina NE APIE TAI. Įstatymas kalba apie tai, jog KIEKVIENAS darbdavys PRIVALO priimti ginekologą, nenorintį atlikti abortų, net jei jam reikalingas ginekologas atliekantis abortus - neva gerbdamas jo sąžinės laisvę.
Akivaizdu, jog kievienas privatus darbdavys dabar de facto gali susitarti (ir susitaria) su priimamais ginekologais - jei to nori - kad į pastariejų pareigas abortai neįeis.
Analogiškai kaip mano duotam pavyzdyje su autobuso darbuotoju - jei darbdavys nori, jis gali leisti savo darbuotojui melstis tegul ir kas dešimt minučių, tačiau jis NEPRIVALO to daryti (t.y. jis GALI, bet NEPRIVALO koreguoti darbo pareigų atsižvelgdamas į priimamo darbuotojo įsitikinimus) - sąžinės laivės argumentas čia netaikintinas.
Reikalavimas motyvuojamas teise išpažinti savo tikėjimą...
Reikalavimas motyvuojamas kad gydytojai turi gydyti, o ne luosinti zmones. Kalba neina apie retus atvejus, kada vaisius grasina gyvybei... Dauguma gi abortu daroma tikrai ne del to: dar ne laikas, mes per jauni, as jo nepazistu, jis turi zmona ir manes neves, dabar svarbiausia karjera, reikia baigti studijas, taigi cia nieko baisaus- gydytojai iki n-os sav. tai leidzia(seimos 'planavimo' budas?) ir t.t.
Tikrai daugumoje atveju abortai daromi ne del sveikatos. O tai del ko? Atsakykime sau i si klausima... Ir kodel gydytojai turetu pildyti su sveikata nieko bendra neturincius norus?
Gerb, anonime, į jūsų klausimą aš jau atsakiau, tačiau pabandysiu detalizuoti:
(1) darbdavio valioje nustatyti darbo reikalavimus savo darbuotojams - galioja ne tik gydytojų, tačiau bendru atveju;
(2) darbdavys negali diskriminuoti dėl lyties, rasės, seksualinės orientacijos (t.y. pvz. mokėti didesnį atlyginimą už tą patį darbą vyrams nei moterism, etc.);
(3) darbdavys nediskriminuoja, jei reikalauja visus darbuotojus atitikti tuos pačius reikalavimus - ir atlygina atitinkamai;
(4) jeigu darbdavio sudaryti reikalavimai darbuotojui nėra priimtini (pvz. mama turi žindyti mažą vaiką kas 4 val. tačiau to negalėtų daryti dirbdama tik su viena pietų pertrauka; arba tikintysis turi melstis penkiolika kartų per dieną, tačiau vėlgi to nepajėgtų daryti, dėl savo darbo grafiko; arba dėl savo religinių įsitikinimų tikintysis(-ioji) negali dirbti viename kolektyve su priešingos lyties atstovais) - visa tai yra jau pačių darbuyotojų reikalas - pasirinkti darbą ar savo norus0-reikalavimus - darbdavys, NEATSIŽVELGDAMAS į jų keliamus reikalavimsu NEDISKRIMINUOJA šių grupių;
(5) analogiškai, kalbant apie konkretų atveją, darbdavys (jei nori) fgali samdyti gydytoją, kuris nedarys abortų; arba gydytoją - kuris darys; darbdavys nusprendžia koks darbuotojas jam reikalingas - tai jo teisė; savo ruožtu darbuotojas savo kandidatūrą siūlo į jam priimtiną darbo vietą; tačiau darbuotojas NETURI TEISĖS REIKALAUTI, jog darbdavys pakeistų darbo reikalavimus, atsižvelgdamas į darbuotojo poreikius;
(6) tokiu būdu, privačios klinikos pačios sprendžia kokius darbuotojus priimti (teoriškai gali priimti tik darančius abortus arba visus nedarančius arba pusę tokių ir pusę tokių); valstybinės įstaigos, savo ruožtu, turi atsižvelgti į valstybinę politiką - kuri šiuo atveju išreiškia abortų legalumą (ir reikalingumą); religiniai argumentai kalbant apie valstybinių įstaigų poreikius nėra taikytini, kadangi pagal Konstituciją Lietuvos Respublika yra sekuliari valstybė
Tokia racionali klausimo analizė. Sąžinės laisvė yra teisiškai apibrėžta sąvoka, vien tai, kad mes kažko norime, o mums to kažkas neduoda - NEREIŠKIA, jog mūsų teisės pažeistos.
Jus pasiemes ziurona ir matote daiktus mazesnius nei plika akimi. Ajajai, ka daryti??? Apverskite ziurona, nebijokite :)
Darbdavys ir darbuotojas... Tai ka jus cia kelinta karta rasote yra tiesa, bet kyla itarimas kad situacija bandote versti kaip jums labiau patinka? Teises cia ne prie ko, o ir klausimas buvo paprastas: kodel daromi abortai. Ir galima teigti kad didzioji dauguma ju daroma ne del gimdyves sveikatos problemu (vienareiksmiskai). Gydytojai gi uzsiima sveikatos problemomis, kitaip tariant GYDO. Jei abortas nesusijes su sveikatos problemomis, tai kodel ji turi daryti gydytojas? Kodel? Velgi labai paprastas klausimas:) Ir jei taip norite, tai ruoskite 'abortavimo' specialistus ir lai jie tuo uzsiima, bet tai tikrai bus ne gydymas, deja... Net neabejoju turite savo nuomone abortu klausimu, deja to pavadinti GYDYMU gal neketinate (kaip jau tareme su retomis isimtimis)?
Taigi radome jau kaip ir iseiti: ruosti 'abortavimo' specialistus. Viena specializacija daugiau ar maziau, tuo labiau kad mokymo kursas liks tas pats. Tik pasikeis pavadinimas :) Taigi, vieni - ginekologai/akuseriai, kiti - abortuotojai/ginekologai/akuseriai.
" tačiau darbuotojas NETURI TEISĖS REIKALAUTI, jog darbdavys pakeistų darbo reikalavimus, atsižvelgdamas į darbuotojo poreikius"
Pilietis gali raginti valstybę pakeisti savo politiką.
" valstybinės įstaigos, savo ruožtu, turi atsižvelgti į valstybinę politiką - kuri šiuo atveju išreiškia abortų legalumą"
Iš to neišplaukia kad valstybė privalo nesamdyti gydytojo, kuris nedarytų abortų.
VYTS: (1) TAIP, kiekvienas pilietis gali skatinti valstybę pakeisti esamą politiką - to niekur neneigiau; (2) kažką siūlant, pateikiami argumentai - aš teparodžiau, kad siūlomi anti- abortiški argumentai nėra racionalūs (t.y. pažeidžia argumentacijos principus); (3) konkrečiai, teparodžiau, jog nesamdant gydytoj, atsisakančio daryti abortus, jo SĄŽINĖS LAIVĖ nepažeidžiama
Anonime: žr. ką atsakiau VYTS; apie abortus galėsim padiskutuoti atskirai - mano straipsnis parodė bažnyčios tarnų naudoto sąžinės argumento klaidingumą - kam ir buvo skirtas
hadrian: " valstybinės įstaigos, savo ruožtu, turi atsižvelgti į valstybinę politiką - kuri šiuo atveju išreiškia abortų legalumą"
VYTS: "Iš to neišplaukia kad valstybė privalo nesamdyti gydytojo, kuris nedarytų abortų."
(1) Iš to seka, jog valstybinės gydymo įstaigos PRIVALO užtikrinti abortų prieinamumą; (2) todėl jos PRIVALO samdyti (bent dalį) abortus darančių specialistų ir GALI samdyti (teoriškai, jei tai naudinga) dalį nedarančių; (3) abortus darančių / nadarančių santykį turėtų nusistatyti pati įstaiga - atsižvelgdama į savo poreikius - užtikrindama PAKANKAMĄ abortus darančių specialistų kiekį; (4) abortus nedarantiems specialistams galėtų būti mokami mažesni atlyginimai; (5) į kiekviena darbo vietą (tiek abortus darančių tiek nedarančių) gydytojai turėtų būti priimami pagal kvalifikaciją, o ne pagal įsitikinimus
Diskusijos esmė gali būti apibendrinta taip:
(A) darbadavys GALI nustatyti įvairius darbo reikalavimus (t.y. miekas nedraudžia priimti gydytojų, nedarančių abortų); (B) nustatydamas darbo reikalavimus, darbdavys NEPRIVALO atsižvelgti į žmogaus įsitikinimus - ir tuo jis sąžinės laisvės nepažeidžia (t.y. darbo reikalavimus darbdavys nustato pagal savo poreikius); (C) bažnytininkai reikalauja TEISĖS nedaryti abortų, net jei darbo reikalavimai sako juos atlikti (REIKALAVIMAS NEPAGRĮSTAS); (D) jie motyvuoja sąžinės laisve (PAINIOJAMOS SĄVOKOS)
Sutinki? Jei kontroargumentuosi, nurodyk konkretų punktą ir savo argumentus, kad diskutuotume civilizuotai.
Jei galima, įsiterpsiu :)
" valstybinės įstaigos, savo ruožtu, turi atsižvelgti į valstybinę politiką - kuri šiuo atveju išreiškia abortų legalumą
(1) Iš to seka, jog valstybinės gydymo įstaigos PRIVALO užtikrinti abortų prieinamumą;"
Iš to, kad veiksmas X yra legalus, neseka, kad jo prieinamumą turėtų užtikrinti valstybė.
Kažkodėl vis susiduriu su straw man: paneiginėjama tai, ko aš NETEIGIU :)
Performuluosiu, gal bus aiškiau: jeigu abortų atlikimas yra laikomas sveikatos sistemos dalimi - o valstybė, pagal konstituciją, privalo užtikrinti teisę į gydymą - iš to SEKA ji PRIVALO užtikrinti abortų prieinamumą.
Jeigu pripažinsime, jog abortai bent jau kažkada būna absoliučiai reikalingi mūsų sveikatai - valstybė, neužtikrindama moteriai galimybės atlikti aborto, akivaizdu, pažeistų jos Konstitucine teisę į garantuotas medicinines paslaugas).
Taip? Jei ne, kokie argumentai?
Pasikartosiu, čia nediskutuoju abortų naudos ar žalos, bei kada juos siūlau atlikti, o kada ne, etc. Tačiau jei abortai KAŽKADA atliekami, reikalingi juos atliekantys specialistai - todėl valstybinė įmonė, bendru atveju, tuti turėti abortus atliekančių specialistų.
Man visas straipsnis atrodo gerokai pritemptas. Panašu, kad tiesiog siekiama bet kokiu būdu išvartyt iki išvados "gydytojai privalo atlikti abortus". Gal tiesiog reiktų taip ir rašyt: "aš noriu, kad gydytojai privalėtų"?
Ir gydytojų palyginimas su kareiviais yra mažų mažiausiai neadekvatus.
"Man visas straipsnis atrodo gerokai pritemptas"
Alma, jei esu padaręs loginių klaidų ar išvadų - būkite maloni tai parodyti - galėsim padiskutuoti. Kiekvieną savo teiginš aš argumentavau, skirtingai nuo jūsiškio
"Ir gydytojų palyginimas su kareiviais yra mažų mažiausiai neadekvatus."
Logine prasme abu pavyzdžiai adekvatūs. Ta pati logika galioja bet kuriems tarnautojams - darbdavys, priimantis mane į darbą nustato darbo sąlygas - aš tokį darbą arba dirbti sutinku arba ne. Jei mano darbo aprašyme yra darbas su kompiuteriu, tačiau mano religinė knyga neleidžia naudotis kompiuteriu (nes tai velnuio išradimas), ar tai reikštų, jog darbdavys mane diskriminuoja, "versdamas" mane dirbti kompiuteriu?
"Panašu, kad tiesiog siekiama bet kokiu būdu išvartyt iki išvados "gydytojai privalo atlikti abortus"
Jei skaitėte, ką parašiau - aš argumentavau už darbdavio teisę nustatyti darbo reikalavimus bei samdomo darbuotojo teisę tokį darbą dirbti arba ne. Jei kažkokia knyga draudžia kažkokius darbo reikalavimuose išvardytus veiksmus, darbuotojas tiesiog gali tokio darbo atsisakyti. Darbdavys nustato darbo sąlygas atsižvelgdamas į savo interesus (ekonominius, etc), o ne bandydamas suderinti savo reikalavimus su visom religinėm dogmom. Trumpai, tai akivaizdžiai parodo, jog neargumentuoju išimtinai "gydytojai privalo atlikti abortus"
Rašyti komentarą