Viename straipsnyje, tegul ir 4-ių dalių, evoliucijos neaprašysi, juolab neįrodysi. Tenorėjau trumpai pasidalinti savo įspūdžiais. Užbaigsiu savotišku saldainiuku: kalbėsime apie vieną svarbiausių mūsų organų - ir apie tikrai pribloškiančius jo defektus. Defektus, kurių, nepakartotų net pats nemokšiškiausias kūrėjęs (jei mus iš tiesų "kurtų", o ne "perdarinėtų") - bet spręskite patys. Tačiau apie viską iš eilės.
Išnykusios akys
Panašiai, kaip požeminių tunelių gyventojai ilgainiui prarado sparnus, įvairiausi gyvūnai, gyvendami tamsiausiuose urvuose prarado savo akis. Tiksliau tariant, paprastai jie išsaugojo akių formos rudimentinius organus, tiesiog prarasdami gebėjimą matyti.
Šioje vietoje kyla keli natūralūs klausimai: jei salamandra gyvena urvuose, kuriuose visai nėra šviesos, kam kūrėjas suteiktų jai "netikras akis"? Kitas klausimas skirtas evoliucionistams: jeigu salamandros protėviai turėjo (matančias) akis, kaip evoliucijos pasekoje jos tai prarado? Juk, atrodytų, evoliucija "tobulina" organizmą, o ne jį "supaprastina". Juk akių gali prireikti ateitį, kam "gaišti laiką" jas pašalinant?
Neturėdamas atsakymo į pirmąjį klausimą (gal nebuvo jokio kūrėjo?), pereinu prie antrojo. Performuluokime jį taip: kaip akių praradimas galėjo būti naudingas salamandros protėvių išlikimui bei dauginimuisi?
Prisiminkime, kaip veikia natūrali atranka: kiekvieno gyvo organizmo genai yra pastoviai "bombarduojami" mutacijų. Dauguma mutacijų nėra naudingos, todėl nuvertinamos natūralios atrankos. Jeigu naujasis individas mažiau atsparus mirčiai bei blogiau veisiasi, tokia mutacija skubiai pašalinama iš genų fondo. Tačiau jei mutacija nėra kenksminga išlikimui ir dauginimuisi (ar yra naudinga) - ji paliekama genų fonde ir toliau vystosi. Galima būtų argumentuoti, jog salamandros akių "užsitraukimas" padarė ją "sveikesne" (funkcionuojančias akis reikia iš pradžių užauginti - reikalauja resursų - vėliau saugoti - tačiau potencialiai jos visada išlieka infekcijų židiniais, etc.) - visais atvejais niekaip jai nepakenkė. Tokiu būdu šios mutacijos ne tik nebuvo pašalinamos, tikėtina jos buvo skatinamos - kol palaipsniui funkcionuojančios akys pagaliau tapo "netikromis".
Kas sugalvojo akis?
Tokia ar panaši būtų optikos specialisto reakcija, pamačius panašios sandaros į akį optinį prietaisą... Iš vienos pusės - puikiausios raiškos prietaisas, prilygstantis (ir pranokstantis) geriausius Zeiss ar Nikon pavyzdžius. Iš kitos - kaip pastebėjo 19-o amžiaus mokslininkas Hermann von Helmholtz: :jeigu optikas bandytų man parduoti prietaisą su visais defektais, būdingais akiai, aš ne tik atsisakyčiau tokio prietaiso, bet ir griežtai iškritikuočiau jo dizainą".
Viena iš priežasčių, kodėl akis, atrodytų, "taip gerai mato", yra smegenų darbas. Smegenys, tarsi kokybiškiausia "photoshop" programinė įranga, realiu laiku sutvarko akies perduodamą informaciją - prieš pateikdama galutinį rezultatą mums. Pati akies optika net iš tolo nėra tobula. Bet aš dar net neužsiminiau apie didžiausią nesusipratimą.
Įsivaizduokite šiuolaikinį skaitmeninį fotoaparatą. Jis fotografuoja vaizdą pasitelkdamas pluoštą jautrių šviesai elementų. Šių elementai nukreipti į fotografuojamą objektą savo jautriąja puse, tuo tarpu jų gaunama informacija perduodama laidais, einančiais iš jų galo. Atrodytų suprantama ir logiška.
Bet ką Jūs pagalvosite, jei pasakysiu, kad akies "šviesai jautrūs elementai" nukreipti į (kaukolės) vidų (nuo objekto); "laidai", perduodantys informaciją smegenims, išeina tarp "šviesos elementų" ir stebimo objekto (todėl šviesa, norėdama pasiekti "šviesos elementus" turi prasiskverbti pro "laidus", t.y. pastarieji "užstoja vaizdą"). Jei jau tai Jums atrodo nelogiška, toliau laukia tik dar daugiau blogų naujienų. Vienas iš rezultatų, kad "šviesos elementai" žiūri į vidų, o "laidai" išvesti į išorę, yra tas, kad kažkaip tie laidai turi pasiekti smegenis... ir jie tai daro "prasmeigdami" akies obuolį - tuo sukurdami "nematomą zoną". Jeigu smegenys neatliktų savo "photoshop" triukų, viskas, į ką žiūrėtume, turėtų skylę savo vidury! :) Sutikite, tai nėra tiesiog blogas dizainas - tai idioto dizainas!
Visgi, dėka milijonų ir milijonų mažų "palopymų" ir "pataisymų" (evoliucijos metu), akys puikiai veikia. Tai nelyginant ta istorija, su 1990 į kosmosą paleista stotimi - išaiškėjo, jog jos teleskopas turi esminę dizaino klaidą. Pasiųsti į stotį kosmonautai turėjo "padaryti kas įmanoma", kad teleskopu būtų galima naudotis. Neturėdami galimybių iš naujo sukurti teleskopo (ištaisius dizaino trūkumus), specialistai "padarė kas įmanoma". Jie panaudojo visą eilę nedidelių detalių, kompensuojančių blogo dizaino klaidas. Trumpai, teleskopas pradėjo gerai veikti ir buvo dar ilgai sėkmingai naudojamas. Mano mintis paprasta - net ir didelės dizaino klaidos dažnai gali būti ištaisytos vėlesnių korekcijų metu (neperdarant viso prietaiso iš naujo) - ir tai, atidžiau apžiūrėjus prietaisą, dažnai pastebės net ne specialisto akis.
Išnykusios akys
Panašiai, kaip požeminių tunelių gyventojai ilgainiui prarado sparnus, įvairiausi gyvūnai, gyvendami tamsiausiuose urvuose prarado savo akis. Tiksliau tariant, paprastai jie išsaugojo akių formos rudimentinius organus, tiesiog prarasdami gebėjimą matyti.
Šioje vietoje kyla keli natūralūs klausimai: jei salamandra gyvena urvuose, kuriuose visai nėra šviesos, kam kūrėjas suteiktų jai "netikras akis"? Kitas klausimas skirtas evoliucionistams: jeigu salamandros protėviai turėjo (matančias) akis, kaip evoliucijos pasekoje jos tai prarado? Juk, atrodytų, evoliucija "tobulina" organizmą, o ne jį "supaprastina". Juk akių gali prireikti ateitį, kam "gaišti laiką" jas pašalinant?
Neturėdamas atsakymo į pirmąjį klausimą (gal nebuvo jokio kūrėjo?), pereinu prie antrojo. Performuluokime jį taip: kaip akių praradimas galėjo būti naudingas salamandros protėvių išlikimui bei dauginimuisi?
Prisiminkime, kaip veikia natūrali atranka: kiekvieno gyvo organizmo genai yra pastoviai "bombarduojami" mutacijų. Dauguma mutacijų nėra naudingos, todėl nuvertinamos natūralios atrankos. Jeigu naujasis individas mažiau atsparus mirčiai bei blogiau veisiasi, tokia mutacija skubiai pašalinama iš genų fondo. Tačiau jei mutacija nėra kenksminga išlikimui ir dauginimuisi (ar yra naudinga) - ji paliekama genų fonde ir toliau vystosi. Galima būtų argumentuoti, jog salamandros akių "užsitraukimas" padarė ją "sveikesne" (funkcionuojančias akis reikia iš pradžių užauginti - reikalauja resursų - vėliau saugoti - tačiau potencialiai jos visada išlieka infekcijų židiniais, etc.) - visais atvejais niekaip jai nepakenkė. Tokiu būdu šios mutacijos ne tik nebuvo pašalinamos, tikėtina jos buvo skatinamos - kol palaipsniui funkcionuojančios akys pagaliau tapo "netikromis".
Kas sugalvojo akis?
Tokia ar panaši būtų optikos specialisto reakcija, pamačius panašios sandaros į akį optinį prietaisą... Iš vienos pusės - puikiausios raiškos prietaisas, prilygstantis (ir pranokstantis) geriausius Zeiss ar Nikon pavyzdžius. Iš kitos - kaip pastebėjo 19-o amžiaus mokslininkas Hermann von Helmholtz: :jeigu optikas bandytų man parduoti prietaisą su visais defektais, būdingais akiai, aš ne tik atsisakyčiau tokio prietaiso, bet ir griežtai iškritikuočiau jo dizainą".
Viena iš priežasčių, kodėl akis, atrodytų, "taip gerai mato", yra smegenų darbas. Smegenys, tarsi kokybiškiausia "photoshop" programinė įranga, realiu laiku sutvarko akies perduodamą informaciją - prieš pateikdama galutinį rezultatą mums. Pati akies optika net iš tolo nėra tobula. Bet aš dar net neužsiminiau apie didžiausią nesusipratimą.
Įsivaizduokite šiuolaikinį skaitmeninį fotoaparatą. Jis fotografuoja vaizdą pasitelkdamas pluoštą jautrių šviesai elementų. Šių elementai nukreipti į fotografuojamą objektą savo jautriąja puse, tuo tarpu jų gaunama informacija perduodama laidais, einančiais iš jų galo. Atrodytų suprantama ir logiška.
Bet ką Jūs pagalvosite, jei pasakysiu, kad akies "šviesai jautrūs elementai" nukreipti į (kaukolės) vidų (nuo objekto); "laidai", perduodantys informaciją smegenims, išeina tarp "šviesos elementų" ir stebimo objekto (todėl šviesa, norėdama pasiekti "šviesos elementus" turi prasiskverbti pro "laidus", t.y. pastarieji "užstoja vaizdą"). Jei jau tai Jums atrodo nelogiška, toliau laukia tik dar daugiau blogų naujienų. Vienas iš rezultatų, kad "šviesos elementai" žiūri į vidų, o "laidai" išvesti į išorę, yra tas, kad kažkaip tie laidai turi pasiekti smegenis... ir jie tai daro "prasmeigdami" akies obuolį - tuo sukurdami "nematomą zoną". Jeigu smegenys neatliktų savo "photoshop" triukų, viskas, į ką žiūrėtume, turėtų skylę savo vidury! :) Sutikite, tai nėra tiesiog blogas dizainas - tai idioto dizainas!
Visgi, dėka milijonų ir milijonų mažų "palopymų" ir "pataisymų" (evoliucijos metu), akys puikiai veikia. Tai nelyginant ta istorija, su 1990 į kosmosą paleista stotimi - išaiškėjo, jog jos teleskopas turi esminę dizaino klaidą. Pasiųsti į stotį kosmonautai turėjo "padaryti kas įmanoma", kad teleskopu būtų galima naudotis. Neturėdami galimybių iš naujo sukurti teleskopo (ištaisius dizaino trūkumus), specialistai "padarė kas įmanoma". Jie panaudojo visą eilę nedidelių detalių, kompensuojančių blogo dizaino klaidas. Trumpai, teleskopas pradėjo gerai veikti ir buvo dar ilgai sėkmingai naudojamas. Mano mintis paprasta - net ir didelės dizaino klaidos dažnai gali būti ištaisytos vėlesnių korekcijų metu (neperdarant viso prietaiso iš naujo) - ir tai, atidžiau apžiūrėjus prietaisą, dažnai pastebės net ne specialisto akis.
1 komentarai (-ų):
Ačiū už šią straipsnių seriją. Buvo tikrai įdomu.
Rašyti komentarą