"Monogamijos ir moralės tapatinimas padarė daugiau žalos žmonijos sąmonei nei bet kuri kita klaida" - George Bernard Shaw

2009 m. gegužės 28 d.,ketvirtadienis

Sekso keistenybės: 13-metis tėvas


13-os metų amžiaus (atrodantis lyg 8-ių), Alfie neseniai tapo tėvu, jo draugei Chantelle Steadman pagimdžius 3.25kg sveriančią Maisie Roxanne.

Jis ir Chantelle (dabar jau 15-os), supratę, jog Chantelle pastojo, nusprendė prieš abortą. Nedrąsiu balsu Alfie paaiškino: "Maniau, kad teisingiausia bus susilaukti vaikelio".


Vos 1.2m ūgio berniukas aiškino toliau: "Kai mano mama sužinojo, galvojau bus galas. Mes norėjome vaikelio, tačiau nebuvome tikri, kaip į tai reaguos kiti žmpnės".

"Net neįsivaizduoju, ką reiškia būti tėčiu, tačiau žinau, kad būsiu geras ir rūpinsiuosi savo vaiku".

Kai "Sun" išspausdino šį sensacingą pranešimą, tai sukėlė didelį politinį atgarsį. "Kai pamačiau šias nuotraukas, patyriau šoką. Vaikai turintys vaikų D. Britanijoj man kelią didelį susirūpinimą", - kalbėjo Tory lyderis David Cameron. "Tikiuosi, kad per stebuklą šie vaikai taps pavyzdingais tėvais, tačiau tiesą sakant, tai nėra tai, apie ką jie turėtų galvoti normaliomis aplinkybėmis".

paruošta pagal www.thesun.co.uk

Skaityti daugiau...

2009 m. gegužės 18 d.,pirmadienis

Šešėlinis seksizmas

Daugelis iš mūsų dar tik atrandame kai kurias Vakarų pasaulyje jau plačiai pripažintas ir suprantamas tolerancijos koncepsijas. Mano manymu, tai viena iš priežasčių, kodėl taip nelengvai mums sekasi šioje srityje integruoti ES reikalaujamas teisines normas – vakarietiškai suprantama tolerancija dar nėra mūsų visuomenės dalis, mes jaučiamės verčiami priimti “svetimas” moralines normas.

Tiesa yra ta, kad bent jau kalbant apie toleranciją, šiuolaikinės vakarietiškos nuostatos yra pasiekusios didelį brandumą – jos taip arti universalaus bendražmogiško principo “nedaryk kitam to, ko pats nenorėtum”, kaip tai įmanoma. Prieštarauti, kad mums tai “brukama” arba kad tai nėra “mūsų kultūros dalimi” – tas pats, kaip ginti savo teisę turėti vergus. Jei deklaruojame, jog išpažįstame humanistinius principus, turime vienintelį pasirinkimą – ir tai nėra toliau ginti ir proteguoti visokeriopą prievartą (fizinę ar moralinę) prieš tuos, kurie nuo mūsų skiriasi.

Bendriausia prasme, seksizmas yra savo nuomonės ar veiksmų sąlygojimas kito žmogaus lyties pagrindu. Populiariausias (vadovėlinis) pavyzdys būtų darbdavio diskriminacija prieš moterį (mokant jai mažesnį atlyginimą nei už tą patį darbą gautų vyras), tačiau egzistuoja visa eilė subtilesnių seksizmo pasireiškimų. Tokie pasakymai kaip “moterys neprilygsta vyrams savo intelektu”, “moterys nemoka vairuoti” ir pan. būtų geri “nekaltų” seksizmo apraiškų (prieš moteris) pavyzdžiai. Beja, panašiai kaip ir pasakymas “visi jie tik vieno iš moters tenori”, yra laikytinas seksizmu (prieš vyrus).

Dabar, kai trumpai aptarėme pagrindines sąvokas, pereikime prie reikalo esmės. Feminisčių dėka (ir ačiū joms už tai), visų mūsų dėmesys buvo atkreiptas į eilę moterims skaudžių problemų. Dauguma jų (jei ne visos) buvo išspręstos ar yra galutinėje sprendimo fazėje. Apie ką norėjau pakalbėti šiandien – tai dėl to kilęs (mano nuomone) neadekvatus vyrų teisių ignoravimas (ir, jo pasekoje, seksizmo prieš vyrus paplitimas). Ir nesuklyskite, mano paties lytis neturi su mano pozicija nieko bendro – esu už toleranciją prieš diskriminaciją – nepriklausomai nuo to, kas ir prieš ką ją reikštų. Jei esate moteris, jūs taip pat pralaimite, gyvendama neapykantą vyrams toleruojančioje visuomenėje.

Vienos apklausos metu (kurioje teko pačiam būti vienu iš daugiau nei 1600 dalyvių) buvo atlikta kažkas neįprasto: jo dalyviai, jiems to nežinant, buvo suskirstyti į keturias grupes – dvi vyrų ir dvi moterų – ir jiems buvo pateikti panašūs, tačiau kiek skirtingi klausimai. Mes težinojom, kad apklausa tiria žmonių seksizmo jausmą (t.y. kokius veiksmai laikomi priimtinais ir kokie ne). Tačiau esminis apklausos tikslas, pasirodo, buvo palyginti kiek skirtingai į seksizmą žiūri vyrai ir moterys, bei, dar įdomiau, kaip tie patys veiksmai vertinami prieš vyrišką ir moterišką subjektą. Trumpai, buvo pateikiamas situacijos aprašymas ir prašoma įvertinti seksizmo joje lygį (5 balų skale).

Taigi, lyginant apklausos dalyvius, moterys tuos pačius scenarijus vertino kaip labiau seksistiškus (koreliacijos r = 0.31). Taip pat, vyresnių žmonių vertinimai buvo aukštesni (r = 0.21). Manau tai nesunku buvo nuspėti ar suprasti.

Tačiau štai kur apklausos rezultatų “vinis”: vertindami tuos pačius scenarijus prieš moteris ir prieš vyrus, apklausos dalyviai (teik vyrai teik ir moterys) įvertino veiksmus prieš moterį kaip didelį seksizmą, kai tuo tarpu prieš vyrus – kaip beveik toleruotinus. Štai kaip tai atrodė:

 

seksizmas2

 

Hm, ko negalima prieš moteris galima prieš vyrus?

O štai kelių konkrečių situacijų bei jų atsakymų:

Situacija 1:

“Mano žmona pati geriausia”, – sako Džimas. “Kasdieną, kai grižtu namo, randu švarią virtuvę, pakeistus kūdikio vystyklus bei vakarienę ant stalo”. Ar Džimas seksistas?

“Mano vyras pats geriausias”, – sako Džilė. “Kasdieną, kai grižtu namo, randu švarią virtuvę, pakeistus kūdikio vystyklus bei vakarienę ant stalo”. Ar Džilė seksistė?

seksizmas3

Wow, >70% mano, kad Džilė tikrai nėra seksistė, tačiau tik 25% mano tą patį apie Džimą!

Situacija 2:

Džeisonas pabaksnojo savo draugą, nužvelgdamas ką tik įėjusią į kambarį stulbinančią blondinę. “Tu tik pažiūrėk į ją – kaip gerai būtų, jei pas ją kas nors dar ir galvoj būtų”. Ar Džeisonas seksistas?

Džulija pabaksnojo savo draugę, nužvelgdama ką tik įėjusį į kambarį raumenuotą vyruką. “Tu tik pažiūrėk į jį – kaip gerai būtų, jei pas jį kas nors dar ir galvoj būtų”. Ar Džulija seksistė?

seksizmas4

~60% mano, jog Džeisonas  didelis seksistas, tuo tarpu vos 20% mano, tą patį apie Džuliją…

Tai vienintelis man žinomas tyrimas, bandęs pažvelgti į tų pačių (seksistiškų)veiksmų vertinimą, atsižvelgiant į tai, prieš ką jie nukrepti, ir jo rezultatai, sakau kiek pasigardžiuodamas, patvirtino mano nuogastavimus.

Užbaigiant, kelios praktinės situacijos jūsų pamąstymui.

Jeigu vyras ir moteris dirba tą patį darbą, abu turi gauti tą patį atlyginimą – sutinkate? Tačiau jei vyras ir moteris eina į tą pačia pasilinksminimo vietą (naktinį klubą), jie moka skirtingai?

Vyras ir moteris turi vienodas teises siekti karjeros. Tačiau vyras neturi teisės gauti “tėvystės” atostogų? Ir kodėl įtariai žiūrime į nedirbantį (žmonos išlaikomą), vaikus namie prižiūrintį tėvą?

Ar įprasta, kad nematome nieko blogo, jei savo pyktį moteris išreiškia trenkdama ranka savo draugui per veidą?

Reikalaujame, kad vyras po lygiai su mumis dalintųsi namų ruošos darbus, tačiau išskirtinai jo “pareiga” išlieka tvarkyti sugędusią mašiną, kabinti paveikslus ant sienos ar pakeisti spyną?

Ir kaip mūsų vaikus veikia “mergaitės darbštesnės” ar “berniukai labiau išdykę”?

Skaityti daugiau...

2009 m. gegužės 14 d.,ketvirtadienis

Draugai, bet ne tik

Ar gali du žmonės turėti intymius santykius ir likti tik "draugais"? Neseniai atlikta apklausa parodė: (1) kad 60 % koledžo studentų yra turėję "FWB" ("friends with benefits" / "draugai su papildoma nauda") santykius; (2) galimybė, kad atsiras romantiški jausmai bei bendravimo stoka gali komplikuoti toki susitarimą.

Kitas tyrimas, išspausdintas žurnale "Archives of Sexual Behavior" ("Seksualinio elgesio archyvai"), aiškinosi kodėl studentai nori dalyvauti tokiuose santykiuose. Tyrinėtojai iš Wayne State Universiteto ir Michigan State Universiteto apklausė 125 studentus. Jie buvo klausiami ar turėtų seksualinius santykius su draugais, kodėl, kokie to privalumai (ir kokia žala).

2/3 apklausos dalyvių atsakė, kad yra tureję "FWB" santykius, tuo tarpu 36% prisipažino, jog tokiuose santykiuose yra esamu metu.

Populiariausi buvo šie privalumai - "santykiai be įsipareigojimų" (59,7%) bei "seksas" (55.6%).

Didžiausia žala, kuri buvo minima - "gilesnių jausmų atsiradimo rizika" (65,3%), "gali nukentėti draugystė" (28,2%) ir "gali sukelti neigiamas emocijas" (27,4%). Susirūpinimas nėštumo ar venerinių ligų galimybe buvo pažymėtas tik 9,7% respondentų.

Kitoj tyrimo dalyje buvo apklausta 90 studentų - visi, kurie bent kartą yra išbandę "FWB". Jų buvo klausiama kokie klausimai / problemos kildavo dėl tokio bendravimo bei kaip jos buvo sprendžiamos.

Maždaug pusė apklaustųjų pripažino, kad iškilo netikrumas dėl draugystės, 84,4 % teigė, kad to aiškintis niekada nebandė, be to 73,3% pareiškė, kad dėl jokių specialių taisyklių nebuvo tariamasi.

Apibendrinant šiuos duomenis, galima teigti, jog "FWB" santykiai dar nėra pribrendę pakeisti tradicinių romantinių porų santykių.

Pabaigai, kviečiu kievieną sudalyvauti mūsų naujoje apklausoje būtent šia tema.

Skaityti daugiau...

2009 m. gegužės 11 d.,pirmadienis

Sekso keistenybės: intriguojanti penio forma

Spėju visi esame bent kartą susimąstę apie paslaptingą penio formą. Sutikite, jo forma nėra intuityviai lengvai paaiškinama, be to ji skiriasi nuo visų žinduolių, įskaitant genetiškai mums artimiausias šimpanzes. Šiandien trumpai apžvelgsim Niujorko profesoriaus Gordon Gallup tyrimus, bandančius atskleisti esamos penio formos paskirtį.

Jei jūs nors kiek panašūs į mane, pažadu, ne kartą nustebsite. Pasirodo, penis yra tikrų tikriausias instrumentas – o apie vieną iš jo funkcijų niekas iš mūsų nesam net susimąstę. Dar daugiau, būtent ši paslaptingoji funkcija, pasirodo, išsivystė per šimtus tūkstančius žmogaus evoliucijos metų, nors ir nebuvo atrasta iki visai neseniai (matomai dėl net moksle vyravusių puritoniškų nuostatų, trukdžiusių artimiau panagrinėti šį tokį mums svarbų organą).

Ponas Gallup naudojo taip vadinamą “atvirkštinės inžinierijos” metodą, plačiai taikoma evoliuzinėje psichologijoje. Tai loginis – dedukcinis metodas, kurio pagalba atrandami mūsų išvaizdos, fiziologinės veiklos bei mąstymo įpročių paskirtis. Trumpai, pradėjus nuo to ką matome šiandien, palaipsniui einama laiku atgal, ir, to pasekoje, “atvirkštinė inžinierija” formuluoja labiausiai tikėtinas hipotezes apie atsiradusių mutacijų paskirtį.

Žmogaus penis, jei jį lyginsime su kitų žinduolių, turi du nepaneigiamus skirtumus. Viena, jis nepalyginamai didesnis. Atsižvelgus į kūno proporcijas, žmogaus penis vidutiniškai bent du kartus didesnis už kitų žinduolių, įskaitant 200+ kg sveriančias gorilas. Antras skirtumas dar įstabesnes – tai savotiška grybo galvutė. Šimpanzės, gorilos ar orangutangai – nei vieni neturi taip stipriai išreikštos galvutės, jų peniai - iš esmės vientisas strypas.

Norintys susipažinti su visom smulkmenom, mielai prašomi pasiskaityti p. Gallup ir jo bendraautorės Rebecca Burch mokslinį straipsnį paskebtą žurnale “Evolutionary Psychology” (“Evoliucinė psichologija”) – kitiems labai trumpai perpasakosiu jo esmę.

Autoriai pristato taip vadinamą “spermos išstūmimo” teoriją. Iš pradžių jie pripažįstą, jog ilgas penis gali giliau (ir todėl saugiau) makštyje patalpinti spermą – kas labai sverbu, žiūrint iš evoliucijos pusės. Tačiau dar svarbiau, jų nuomone, yra ilgo su galvute gale penio gebėjimas išstumti konkurento (jau esančią makštyje) spermą. Suprantu, kad kažkam nebus maloni jau pati mintis apie žmonių giminę, nesančią monogamiška ir, galbūt, labai pasileidusią, tačiau tokia jau istorinė tiesa, bent jau nuo to laiko, kai vaikščiojame dviem kojomis.

Hipotezės esmė: vyras, lytiškai santykiaudamas su moterimi, neseniai turėjusia lytinius santykius su kitu vyru, įprastais sekso judesiais (t.y. papildomai nesistengdamas) gana efektyviai išstumia konkurento spermą laukan, vėliau pakeisdamas ją savąja (kas įmanoma ilgesnio penio bei jo formos dėka). Neabejoju, pasitelkę truputį vaizduotės, nesunkiai suprasite apie ką kalbu.

Nors Gallup negalėjo nepaneigiamai įrodyti savo hipotezės, vėliau jis atliko eilę bandymų, siekdamas bent jau patvirtintį savo hipotezės galimybę (t.y. kad penis sekso metu yra pajėgus išstumti svetimą spermą). Eilėje bandymų, paskelbtų žurnale “Evolution & Human Behavior” (“Evoliucija ir žmogaus elgesys”), jis atliko būtent tai. Pasinaudojęs erotinio salono “lėlėmis”, trimis dirbtinais peniais bei dirbtine sperma, jis sugebėjo parodyti, kad nors abu žmogaus formos peniai buvo gana efektyvūs išstumdami spermą iš makšties (apie 91%), trečiasis, neturintis galvutės, patyrė visišką fiasko (išstūmęs tik 35%). Taip pat buvo patvirtinta prielaida, kad kuo giliau įkišamas penis, tuo daugiau spermos jis išstumia.

Skaityti daugiau...

2009 m. gegužės 5 d.,antradienis

Kazino ir jo lankytojai

Kažkaip vis nesusiruošiau pasamprotauti apie azartinius lošimus, tačiau neseniai matyta TV laida paskatino tai pagaliau padaryti. Dar grižęs į Lietuvą, savo kailiu įsitikinau  – žmonės labai įtariai žiūri ne tik į pačius lošimo namus, bet ir į juose besilankančius. Kiekvienas, atrodo, gali papasakoti ne vieną siaubo istoriją apie prasilošusius lošėjus, sugriautas šeimas, asmeninius gyvenimus ir net prarastas gyvybes. Šiandien bandysiu pažvelgti į tai iš arčiau - kaip įprasta, nusimetęs išankstinio nusistatymo skraistę.

Šį straipsnelį naudosiu kaip paplitusio požiūrio į azartinius lošimus šabloną, manau, tuo nuo tiesos per daug nenutoldamas. Neperpasakodamas ten išdėstytų minčių, iš kart pasakysiu, kad pasitikiu straipsnyje skelbiamais skaičiais bei konkrečių įvykių perpasakojimu. Problemą įžvelgiu nemokėjime kritiškai interpretuoti faktų – tą pačią problemą, kuriai esame pavaldūs daugelis iš mūsų.

Tiriant ir bandant įvertinti reiškinį, reikalinga, kiek tai įmanoma, apžvelgti visus jo sukeliamus padarinius. Išvadas apie tiriamo reiškinio vertę protinga būtų daryti tik palyginus teigiamus ir neigiamus jo padarinius (bei jų statistinį dažnį). Priešingai, neprotinga būtų pradėti liaupsinti tam tikrą reiškinį atradus vos kelis jo sąlygojamus privalumus, nepasvėrus jo sukeliamų neigiamų padarinių (ir atvirkščiai). Tačiau kaip tik tai mes matome šio straipsnio naudojamoje metodikoje!

Bet pereikime nuo teorijos prie praktikos. Straipsnyje sakoma, kad Kauno apskrityje yra 12 ligonių, sergančių priklausomybe nuo azartinių lošimų. Nors skaičiai pateikiami kaip kalbantys patys už save, asmeniškai man jie nieko nepasako. Kiek žmonių lošia azartnius lošimus ir kiek iš jų “suserga”? Kiek ilgai reikia lošti, kad susirgtum? Ar visi suserga? Vos keli klausimai, kurie taip ir lieka neatsakyti. Be jų, deja, pateikiamas ligonių skaičius nebent tik patvirtina (sakykim patvirtina) patį priklausomybės egzistavimo faktą.

Kalbant apie palyginimus: 2008 m. vien liepos mėnesį žuvo 10 motociklininkų bei 5 patyrė sunkius sužalojimus; girtų vairuotojų sukeltų avarijų skaičius 2007 m. – 48, 2008 m. – 22;   2005 m. nuo širdies ligų mirė 23.8 tūkst.; nuo vėžio Europoje per metus miršta 1,7 mln žmonių (neradau LT statistikos). Tenoriu pasakyti, kad gyvename pavojingame amžiuje, todėl bet kokius pavojus turėtume vertinti kontekste – nes be jo, kaip toj “Hiperbolės” dainoj, “jeigu taip pagalvojus gerai, tai labiausiai pavojinga gyventi”.

Motociklininkas, alkoholį vartojantis žmogus ar rūkorius – niekada neprilyginami azartiškų lošimų žaidėjui. Jie neturi gėdytis ir nerizikuoja būti pasmerktais. Mes neasociuojame su kažkuo smerktinu važinėjimo motociklu, “saikingo” alkoholio vartojimo, dažnai net rūkymo. Su azartiniais lošimais viskas kiek kitaip. Jie yra tabu, kurį peržengęs esi be nuteisiamas teismo. Be išimties, kazino verslas  asociuojamas su nešvariom aferom, jam draudžiama reklamuotis, niekas nenorėtų savo vaikų matyti net arti prie jo (net jei ten dirbančių).

Pabaigai apie privalumus – nes, panašu, apie juos niekas nekalba, tarsi jų nebūtų. “Vieni lošia, nes turi asmenybės vystymosi sutrikimų ir slepiasi fantazijų pasaulyje, kiti tai sieja su galimybe praturtėti.” – kokia lėkšta ir kokia klaidinanti straipsnio išvada. Nežinau, gal kažkam ir sunku tai suprasti, bet žmonės visame pasaulyje ateina į kazino kaip į pramogą. Jie nepralošia čia nei savo namų, nei savo žmonų. Jie išleidžia tiek, kiek gali sau leisti už vakarą, ragaudami nemokamą alkoholį bei linksmai tarpusavyje bendraudami. Toks 99% kazino lankytojų scenarijus ir į tokius lankytojus yra orientuotas kazino biznis. Kažkas moka už naktiniam klube praleistą laiką, kažkas eina į koncertus ar striptizo barus – na o kažkas eina į kazino. Tad taip, tai pilnavertė pramogų rūšis. Mano požiūriu -kaip ir visur - nenori neik, tačiau ir nedrausk tiems, kas nori. Vartojama “pagal instrukcijas”, ši pramoga nėra kenksminga.

Ir dar. Loterijos, įvairūs TV (“Taip ir Ne”, etc.) ar SMS žaidimai – visa tai šanso principu pagrįsti žaidimai, analogiški ruletei ar black jack (neskaitant to fakto, kad kazino žaidimuose lošėjas statistiškai turi žymiai aukštesnius išlošimo šansus). Ir visgi, dažnas, daug nesusimąstęs, perka loterijos bilietą, ir tuo pat metu įtariai žiūri lošimų namų pusėn. Kas tai nesusipratimas?

Skaityti daugiau...