"Monogamijos ir moralės tapatinimas padarė daugiau žalos žmonijos sąmonei nei bet kuri kita klaida" - George Bernard Shaw

2009 m. liepos 7 d.,antradienis

Dar apie moterų teises

Nėra tiek įkvėpimo rašyti vasarą, dalinai gal ir todėl, jog nesi tikras, ar kas nors tave skaitys. Tačiau kelios temos jau ir taip per ilgai “kaupėsi”, tad nėra kur dingti. Šį kartą norėčiau pamąstyti ne tiek apie lyčių skirtumus ar panašumus, kiek apie jų teises bei pareigas visuomenėje. Tariamas ir realias. Tikiuosi šis straipsnis nebus suprastas neteisingai – kaip nukreiptas prieš moteris -  nes jo tikslas yra, veikiau, pažvelgti tiesai į akis (ir iš kitos pusės).

Ne paslaptis, buvo laikai, kai moteris tebuvo daiktas (ar vyro nuosavybė). Tačiau atrodo, kad esame tai taip stipriai įsikandę, jog nepastebime, jog už lango jau XXI-as amžius. Nors moterų interesų “atstovavimas”, “kova” už jų teises ir pan. paprastai mažai ką stebima, norėčiau pakviesti objektyviai paanalizuoti viso to prielaidas. Ir svarbiausia, iš arčiau pažiūrėti ar tikrai, moterys yra “nuskriaustoji” lytis (o vyrai tokie jau “privilegijuoti”).

Pono ir vergo modelyje, ponas išnaudoja vergą naudodamasis teisėmis, neprieinamomis vergams. Vergai, savo ruožtu, turi atlikti eilę pareigų, kurios negalioja ponams. Toliau nagrinėsim, vyras ar moteris geriau atitinka pono vaidmenį, iš ko mums turėtų paaiškėti, kas išnaudoja ką.

Gyvenimo trukmė, turite sutikti, yra vienas didžiausių turtų, kuriuos turime – ir ponai, neabejotinai, vidutiniškai gyvena ilgiau už savo vergus (dėl lengvai suprantamų priežąsčių). Taip pat, tikėtinas savižudybių skaičius ponų tarpe turėtų būti mažesnis, nei tarp vergų. Pagal abu kriterijus čia turime tą patį poną – moterį – ir tokia padėtis daugiau nei užtikrinta.

Prievarta ir smurtas - vėlgi, labai svarbus gyvenimo kokybės kriterijus - bus dažniau vartojamas prieš vergus, nei prieš ponus. Gal net pamanėte, jog šiuo atveju moteris liktu vergu. Tiesa ta, jog prieš vyrus smurtas naudojamas beveik du kartus dažniau nei prieš moteris, tuo tarpu net trigubai dažniau jie tampa žmogžudysčių aukomis.

Darbas – vergai dirba daugiau už ponus – dažnas gali savo gerbūvį laikyti atvirkščiai proporcingu reikalingo darbo kiekiui (t.y. kuo daugiau laisvo laiko turime, tuo geriau gyvename): sutinkamai su atliktais tyrimais, vyrai vidutiniškai darbe praleido 61 val. per savaitę, tuo tarpu moterys tik 56 val.; beja, vyrai atliko 53% namų ruošos darbų, palikdami moterims 47%.

Turtas – vergai juk negali būti turtingesni už savo ponus, ir mes dažbnai girdime argumentus apie vyrus, pasiglemžusius visus pinigus, ir nesidalinančius su moterimis. Tiesa ta, jog viskas labai priklauso nuo to, kaip žiūrėsime. Taip, vidutinis vyras, uždirba daugiau nei vidutinė moteris, tačiau: (1) jis ir daugiau dirba; (2) jis dirba pavojingesnius, “nepopuliarius” darbus, kurių nesutiktų dirbti jokia moteris. Beja, jeigu lyginsime tik vyrus ir moteris, išlaikančius savą šeimą, moterys yra beveik 1.5 karto turtingesnės. Panaši proporcija galioja lyginant 10% labiausiai pasiturinčių piliečių.

Ekonomika, taip pat, galime tikėtis, dirba visų pirma ponų poreikių tenkinimui. Kaip gi tada atsitiko, jog moterys  ne lenkia, o triuškina vyrus pagal tai, kiek prekių joms gaminama, kiek jos jų perka ar kiek tokiom(moteriškos paskirties) prekėms išleidžiama. Suprantama, tą atspindi ir TV reklama bei jos biudžetas. Vyras (vergas), atrodytų – išranda, sukuria ir gamina paprastai tai, ką naudoja moteris (ponas).

Karo prievolė – joks save gerbiantis ponas juk neims šautuvo į rankas: Tėvynės gynybą – išimtinai vergų prievolė. Aišku, kad vergams būtų smagiau žūti, visa tai galima įvardinti kaip garbę, dovanoti ordinus ir medalius, tegul ir po mirties. Tačiau esmės tas nekeičia – joks ponas neaukos savo gyvybės vergams apginti – niekada, jokioje šaly.

Nežinau kaip jums, bet mano požiūriu įrodymai labai jau svarūs ir vienareikšmiški - ir jie ne moterų pusėje. Ir ne, aš visko nesuprimityvinu – puikiai suprantu, jog moteris daug daro (ir prisideda). Tačiau juk ir ponai niekada nesėdėjo, rankas sudėję… :) - Jeigu rimtai, tai ką Jūs manote apie visą šitą?

* rėmiausi išsivysčiųsių šalių (pagrinde JAV) statistika

16 komentarai (-ų):

Apyt rašė...

tai aš pripažįstu, kad vietmis yra perlenkiama su visokių ten teisių reikalavimu, bet čia pavarei šiaip sau visai.
*Apie gyvenimo trukmę - vyrai užsimuša jauni, muštynės, mašinos ir panašiai. Todėl statistiškai trumpesnė gyvenimo trukmė (čia gal bus ir stereotipas, bet nu aplink mane sunkiai pas gydytojus nuvaromi vyrai. Ir įsisenėjusias ligas sunku gydyti. Ir numiršta. Čia matyt kito stereotipo, kad vyrai labai ten superstiprūs ir jiems jokių gydytojų nereikia, pasekmė).
*Smurtas - o seksualinė prievarta? Ir statistika čia nebus labai tiksli, nes gi ne viskas suregistruojama. Ir be to įstatymiškai smurtas šeimoje yra beveik legalus, policija nelabai ką gali padaryti. Žmogžudystės - pripažink, čia jau nenuo mirštančio priklauso, o žmogžudžio. Ir motyvai asmeniški gi būna, ten užgavo, nepasidalino, dar aišku būna kai girti gatvėj papjauna.
Tai situacija tokia: gatvėj moters neužmuš, bet namuose gali mušti visą gyvenimą. Tai ar didelis pranašumas?
*Ekonomika - nu nereikia lialia, čia vėl visuomenės stereotipų pasekmė, juk tikri vyrai nesidažo, nafig jiem reikia ten visokių mšūdukų ir panašiai. "yras (vergas), atrodytų – išranda, sukuria ir gamina paprastai tai, ką naudoja moteris (ponas)" - ir kuo vyras nepatenkintas, turėdamas gerą ekomoninę nišą? Čia galima iš kitos pusės pažvelgti, kad vyrai yra visai laimingi, nes jiems nėra taikomas toks didelis visuomenės spaudimas vartoti.

ir kalbant apie kariavimą - va būtent ir atvirkščiai, karo prievolė yra ponų pareiga, jų atidirbimas už valstybės, karaliaus malones ir jų esantį statusą. Palyginimas neteisingas.
O karo emtu moterys irgi miršta, tik ne fronte. Ir nepasakyčiau, kad paprastai labai maloniai.

reklamosauka rašė...

Ir aš norėjau panašiai pakomentuoti kaip aukščiau. Tik pridėčiau - moterys trumpiau dirba, nes vaikų auginimas, namų čiustyjimas ir vyro apšokinėjimas nelaikomas darbu. Ir deja, ne visos turi galimybę rinktis.

Ir kodėl rašai "atstovavimas" "kova už teises" kabutėse? Jei tau tos pastangos atrodo juokingos, tai nebūtinai taip ir yra. Kol išprievartauta moteris gydytojo kabinete girdės "tai ką padarei, kad tave taip?" ta kova nėra nei juokinga, nei beprasmė.

Apyt rašė...

tai va va,teoriškai, statistiškai gal ir gražiai atrodo padėtis, bet realiai tai daug blogų dalykų likę.

Anonimiškas rašė...

straipsnis visiskas briedas. kad moteris taptu "ponu" jai reik penkis gyvenimus juodai arti "vergo" vaidmeny. o statistika - melo dukte.

tamagochi rašė...

man patiko pastebėjimai. Aišku galiu suabejoti statistikos šališkumu - nes paieškojus galima būtų surasti ir duomenų, kurie yra vyrų nenaudai. Pvz seksualinių nusikaltimų skaičius.

Esmė mano nuomone ne statistikoje ir ne kas yra ponas ar vergas, o žmonių polinkyje daryti iš saves aukas ir tokiu būdu pateisinti savo silpnybes. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl feminizmas yra nepopuliarus vyrų tarpe, yra kad jo atstovės gilinasi išskirtinai tik į savo problemas ir nebando suprasti kitos lyties. Tai sukuria palankią aplinką apsimėtimui kaltinimais - kad va jūs tokie nenaudėliai, o jūs va tokios. Tokia veikla niekur neveda.

reklamosauka rašė...

Tamagochi, feminizmas yra apie moteris moterims, kodėl tu stebiesi, kad jo atstovės gilinasi tik į tas problemas. Neįgaliųjų aktyvas irgi sprendžia tik saviškių problemas, ir nesuka galvos dėl seksualinių mažumų, pastarosios nesirūpina gyvūnų teisėm ir panašiai. Nematau tame nieko keista - tiesiog yra problemos ir jų sprendimo paieškos, o kam ginčytis, kodėl tu spręndi tą problemą, o ne aną.

Hadrian rašė...

reklamosauka, tai, ką sakai, turi racionalų grūdą :) bet... pagrindinė feminizmo problema yra ta, kad suskirtęs visuomenę į dvi dalis, jis tas dalis supriešino

Neįgalieji gali bandyti palengvinti savo gyvenimą priartindami jį prie to, kurį gyvename mes; seksualinių mažumų atstovai gali reikalauti lygių teisių su mainstream seksualinės orientacijos atstovais; atkreipk dėmesį į tai, jog nei neįgalieji, nei seksualinių mažumų atstovai: (1) nesupriešina savęs su "kitais"; (2) patys neturi jokių privilegijuotų teisių (lyginant su "kitais").

Tiesa, į kurią norėjau atkreipti dėmesį, yra ta, kad jeigu vyrai kažkuriose srityse ir turi daugiau teisių ar galimybių, jie taip pat turi žymiai mažiau teisių ar galimybių kitose. Feminizmas teigia, jog pasaulis priklauso vyrams, jog jie turi viską ir yra jie yra tas blogis, prieš kurį reikia kovoti.

Savo straipsniu norėjau pailiustruoti, jog vyrai irgi turi eilę problemų, jog egzistuoja eilė sričių kuriose moterų problemos jau seniai išspręstos (ar sprendžiamos nepalyginamai geriau). Feminizmas yra "žaidimas į vienus vartus" (tuo jį ir išskirčiau iš kitų tavo paminėtų "judėjimų"), savo mokymu jis skatina neapykantą vyrams (o bet kokia neapykanta, mano vertybių skalėje, yra nepateisinama)

tamagochi rašė...

Tai va būtent, kad tas pasakymas "apie moteris moterims" yra neteisingas ir diskriminuojantis, nes jis skatiną mąstymą lyg egzistuotų dvi atskiros žmonių rūšys. Pvz pasakymas "vyrai išnaudoja moteris" verčia mane jaustis kaltu, nors aš niekada jų neišnaudojau ir net neketinau to daryti. Ir tada aš mąstau kaip man apsiginti, o ne kaip aš galėčiau padėti moterims spręsti jų problemas. Kodėl mes tiesiog negalime turėti judėjimo "už lygias lyčių teises"? Tai būtų didelis žingsnis į priekį palyginus su dabar.

Dar pastebiu, kad seksualinių mažumų judėjimai irgi pamažu eina link visuomenės supriešinimo modelio. Kodėl yra brukami gėjų paradai ir gėjų klubai, kai galėtų būti tiesiog sekso paradai, kuriuose lygiomis teisėmis dalyvautų visi? Kažin ar tos pačios seksualinės mažumos apsidžiaugtų jei būtų atidaryti analogiški "heteroseksualų barai"?

reklamosauka rašė...

Pati negaliu savęs vadinti tikra feministe ir susipažinusi su tuo judėjimu esu tik paviršutiniškai, bet pastebėjau, kad daugiau domintis ta nuostata apie "lyčių supriešinimą" ima mažėti. Tas pats su ir seksualinių mažumų teisėmis. Yra radikalių feminisčių, kurios, įtariu, džiaugtusi bevyriu pasauliu, bet likusios tiesiog kovoja už teisę būti savimi. Feminizmas nėra prieš vyrus, jis už moteris. O jei vyrams kyla problemų, pirmyn, spręskit jas, ir gali būti, kad feministės jus toje kovoje parems. Bet jos garantuotai nesiims tų problemų spręsti už jus :)

tamagochi rašė...

Ką apskritai reiškia frazė "kovoti už moteris"? Jos matyt turi kažkokių norų (pripažinimo, teisingo atlyginimo, pagarbos, galios ir t.t.) ir stengiasi kolektyviai tuos norus "pramušti". Vyrai gi irgi turi tuos pačius norus. Abi lytys juos gali patenkinti tik santykyje viena su kita. Geriausias sprendimo kelias yra "aš duodu tai, ko reikia jums, o jūs duodat tai ko reikia mums". Tada visi patenkinti.

Modernusis feminizmas gi bando šią situaciją spręsti taip: "jūs duodat tai ko reikia mums, tačiau mums nerūpi ko reikia jums". Kaip manai ar vyrai yra labai suinteresuoti tenkinti tokius reikalavimus?

Todėl ir teigiu, kad sugebėjimas blaiviai pažvelgti į vienas kito problemas yra daug vertingesnis nei vienpusiška kova. Aišku susilauksiu replikos "bet gi jie (vyrai) nenori spręsti mūsų problemų" - o štai čia mielosios yra tik niekuo nepagrįsta jūsų išankstinė nuomonė.

reklamosauka rašė...

Na nėra visai taip. Moterys siekia, kad pasaulis sužinotų, kokios problemos jas kamuoja ir kaip jas galima išspręsti. tada visi kartu imam ir išspręndiam. Idealiu atveju - moterys pareiškė, kad darbe joms nepatinka būti vadinamoms "pupytėmis", jų taip nebevadina. Solved. Tada pareiškiam apie kitą problemą ir spręndžiam. Bėda tik, kad atsiranda žmonių, kurie jaučiasi teisūs vadindami savo sekretores "pupytėmis", tada ir atsiranda emocijos, kovos, aistros ir panašiai. Iš principo ta kovo nėra nukreipta prieš vyrus, ji nukreipta prieš tuos, kurie nesupranta, kad savo elgesiu žemina ar skriaudžia moteris. Teisiog moterys geriau žino, kokios problemos kyla joms, o ne lytims apskritai ir tas problemas viešina. Tą patį gali daryti ir vyrai. Win win.

tamagochi rašė...

Minėtas pavyzdys būtent ir iliustruoja mano aprašytą modelį: moteris nori būti nevadinama "pupyte", o vyras nori ją taip vadinti. Žiūrinti iš šalies tie norai yra lygiaverčiai - vyrų noras yra lygiai toks pat rimtas kaip ir moterų. Tai kodėl gi nepabandžius suprasti vienas kitų: galbūt yra kažkoks būdas abiems pusėms likti patenkintoms? Tada problema būtų išspręsta iš esmės.

O praktikoje vyksta taip: išleidžiamas įstatymas dėl žodinės diskriminacijos ir vyrukas tiesiog užčiaupiamas. Tačiau jo noras juk lieka ignoruotas ir greičiausiai pasireikš kitomis diskriminacijos formomis - vadinasi išgydytas tik simptomas.

reklamosauka rašė...

Bijau, kad jei kažkam kyla noras pažeminti ar nuskriausti kitą žmogų ar gyvūną, ieškoti abiems priimtino kompromiso gali būti sunku.

Hadrian rašė...

reklamosauka, tu arba nematai arba ignoruoji esmę: skriausti ar žeminti YRA blogai, niekas to neginčija. Tačiau neturi būti DVIGUBŲ STANDARTŲ: jeigu norime įstatymo, neleidžiančio vyrui moterį vadinti "pupyte", turime turėti ir įstatymą draudžianį moteriai vadinti vyrą "stuobriu" (ar "gražuoliuku") - turėtum matyti viso to absurdiškumą?

Sprendžiant "moteriškas" problemas reikia atsižvelgti ir į tai, kai toks "sprendimas" paveiks vyrus - manau racionalu to tikėtis. Sakyti "spręskite savo problemas patys, niekas už jus jų neišspres" yra tiek vaikiška, tiek savanaudiška - dauguma vyrų ne tik pergyvena, dėl moterų problemų, bet ir jas aktyviai sprendžia - panašiai, kaip mes galime spręsti neįgaliųjų ar lytinių mažumų problemas, patys toms grupėms nepriklausydami.

Mano palaikoma pagrindinė mintis viena - skladymas į grupes ir jų tarpusavio priešpastatymas nėra teisingas problemų sprendimo kelias.

P.S. ką tu turi galvoj, feministės palaikytų vyrus, kovojančius už savo teises? Nes sekant feminisčių pavyzdžiu, tai reikštų reikalavimus įvesti būtinąją karinę tarnybą moterims, atsisakymą dirbti gasrininkais, šachtininkais... šiukšlių surinkėjais... (ar reikalavimą, jog moterys lygia dalimi irgi dirbtų šiuos darbus).

tamagochi rašė...

tai remiasi prielaida, kad tas žmogus iš tiesų nori pažeminti ir nuskriausti kitą žmogų :) O galbūt taip nėra. Galbūt jis turi kažkokių problemų, kurias išsprendus dingtų ir poreikis žeminti.

Realybėje - juk ar kas nors bandė aiškintis? Deja buvo pasirinkta problemas spręsti "greitai ir paprastai" naudojant jėgą.

Ruvi rašė...

O man labai patiko straipsnis. Toks netikėtas požiūris.
Apskritai, manau, laikas baigti ryškinti tai, kas mus skiria ar bandyti suvienodinti. Skiriamės kaip lytys - ir viskas tuo pasakyta.
Turime ieškoti to, kas mus harmoningai jungia :) , nes susipriešinę niekada nerasime bendros kalbos, o tik kovosime.. su.. savimi, iš esmės..

Rašyti komentarą