Daili dailioji lytis

Mane visada domino anekdotiniai pasakojimai apie moterų aršumą. Ne paslaptis, net vedę vyrai nevengia išgerti bokalą-kitą vyriškoj kompanijoj, pasikalbėti vyriškai ir šiaip smagiai praleisti laiką (pailsėti). Iš pirmo žvilgsnio tame nėra nieko keisto – kad vyrai ar moterys lengviau bendrauja tarpusavyje. Tačiau ne viena moteris yra prasitarusi, kad “su vyrais sutarti lengviau” - ir tai visada keldavo mano smalsumą. Kai pagalvoju, nesunku įsivaizduoti vyrišką kompaniją su viena ar keliom merginom joje, visus karštai besišnekučiuojančius. Kitas reikalas jei bandau įsivaizduoti vieną ar kelis vyrus moteriškoje kompanijoje – neišvengiamai matai juos nebent tik besikalbančius tarpusavyje. Tačiau anekdotai anekdotais, šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką apie tai byloja mokslas.

Nesupraskite manęs klaidingai – kiekvienas esame skirtingi, todėl dauguma toliau esančių teiginių apibendrins (tam tikras) tos ar kitos lyties atstovų daugumos savybes. Taigi, jei kalbėsim apie daugumą, pasirodo mergatės (vėliau moterys) yra nepalyginamai socialiai agresyvesnės už berniukus (vėliau vyrus). Tą patvirtina ne vienas tyrimas. “Piktų katyčių” sindromas ypatingai pastebimas nuo vienuolikos iki septyniolikos metų mergačių tarpe - Flinders psichologų Rosalyn Shute, Laurence Owens ir Phillip Slee 2002-ų metų straipsnis “International Journal of Adolescence and Youth” (“Tarptautinis jaunimo ir paaugklystės žurnalas”) žurnale.

Antropologai Nicole Hess ir Edward Hagen bandė atsakyti į klausimą, ar toks jaunų moterų elgesys yra evoliuciškai pagrįstas žurnale “Evolution and Human Behavor” (“Evoliucija ir žmogaus elgesys”) paskelbdami savo 2006-ų metų tyrimo rezultatus. 255 jaunuoliams (18-25 m.) buvo siūloma nusakyti savo reakciją tam tikrais bendravimo atvejais. Pateiksiu vieno jų santrauką:

Vienas mokinys (vyriškos lyties, jei esate vyras ar moteriškos lyties, jei esame mergina) ne tik paskundžia jus mokytojui (dėl namų darbų), bet dar ir padaro tai ypatingai vaizdžiai, prikurdamas, jog matė jus vakarėlyje gana girtą, tad matyt nespėjote laiku išsiblaivyti. Jūs visai atsitiktinai tai nugirstate jam to nematant. Netrukus, jis kaip niekur nieko prieina prie jūsų ir bando užmegsti nekaltą kalbą apie orą.

Tyrimo dalyviai buvo prašomi įvertinti siūlomas reakcijas 10 balų skalėje (1 – visiškai nesutinku, 10 – manau būtent taip). Buvo pateikti tokie pasirinkimai: “norėčiau sulaužyti jo nosį”, “norėčiau paskleisti jį juodinančius gandus”, “ramiai pradėčiau su juo bendrauti”, etc. Tokiu būdu buvo bandoma išmatuoti tiesioginę bei netiesioginę agresijas bei eksperimento dalyvių pasyvų sutikimą taikytis. Taip pat buvo klausiama kokiai prievartos formai jie pritartų.

Išvados akivaizdžiai liudiją didelį skirtumą tarp skirtingų lyčių atstovų. Merginos beveik išimtinai rinkosi socialinį puolimą, blogiečio reputacijos sunaikinimą gandų pagalba. Šie rezultatai nelabai pasikeitė net po trumpos diskusijos apie situaciją ir tinkamus bei netinkamus metodus į ją sureaguoti. Kitais žodžiais tariant, nors nebuvo ginčijama, jog gandų skleidimas nėra garbingas, reta mergina sugebėjo savo atsakymuose jo išsižadėti. Kas dėl vyrų, jų atsakymai pasidalino žymiai tolygiau tarp visų siūlomų veiksmų ir neparodė kažkokio vieno šiai lyčiai būdingo pasirinkimo.

Nors mokslininkai pripažįsta, kad evoliucinės teorijos argumentai šioje srityje negali būti neginčyjamai įrodyti, moteriškos lyties socialinė agresija paprastai yra kildinama iš konkurencijos dėl lytinio partnerio. Pvz. Hess ir Hagen spėja, jog to pasireiškimas būtų dar stipresnis tarp dar jaunesnių merginų – mat evoliucijos metu, daugumoje kultūrų 15-19 m. amžiaus mergaitės pradėdavo aktyviai konkuruoti siekdamos ištekėti. Šiame fone, bet kas, kas sumenkina potencialios poravimosi priešininkės reputaciją yra laikytina nedidele pergale.

Tiems, kurie mano kitaip, kuriuos tai piktina ar kurie tiesiog mano, kad panašios išvados yra laužtos iš piršto, pasakysiu štai ką. Eksperimentinė psichologija yra mokslinė disciplina pagrįsta statistiškai reikšmingais įvykiais, lyginant įvairias grupes. Egzistuoja griežtai suformuluoti reikalavimai interpretuojant statistinius duomenis, iš esmės eliminuojantys (proto ribose) atsitiktinumų vaidmenį.