Spėju visi esame bent kartą susimąstę apie paslaptingą penio formą. Sutikite, jo forma nėra intuityviai lengvai paaiškinama, be to ji skiriasi nuo visų žinduolių, įskaitant genetiškai mums artimiausias šimpanzes. Šiandien trumpai apžvelgsim Niujorko profesoriaus Gordon Gallup tyrimus, bandančius atskleisti esamos penio formos paskirtį.
Jei jūs nors kiek panašūs į mane, pažadu, ne kartą nustebsite. Pasirodo, penis yra tikrų tikriausias instrumentas – o apie vieną iš jo funkcijų niekas iš mūsų nesam net susimąstę. Dar daugiau, būtent ši paslaptingoji funkcija, pasirodo, išsivystė per šimtus tūkstančius žmogaus evoliucijos metų, nors ir nebuvo atrasta iki visai neseniai (matomai dėl net moksle vyravusių puritoniškų nuostatų, trukdžiusių artimiau panagrinėti šį tokį mums svarbų organą).
Ponas Gallup naudojo taip vadinamą “atvirkštinės inžinierijos” metodą, plačiai taikoma evoliuzinėje psichologijoje. Tai loginis – dedukcinis metodas, kurio pagalba atrandami mūsų išvaizdos, fiziologinės veiklos bei mąstymo įpročių paskirtis. Trumpai, pradėjus nuo to ką matome šiandien, palaipsniui einama laiku atgal, ir, to pasekoje, “atvirkštinė inžinierija” formuluoja labiausiai tikėtinas hipotezes apie atsiradusių mutacijų paskirtį.
Žmogaus penis, jei jį lyginsime su kitų žinduolių, turi du nepaneigiamus skirtumus. Viena, jis nepalyginamai didesnis. Atsižvelgus į kūno proporcijas, žmogaus penis vidutiniškai bent du kartus didesnis už kitų žinduolių, įskaitant 200+ kg sveriančias gorilas. Antras skirtumas dar įstabesnes – tai savotiška grybo galvutė. Šimpanzės, gorilos ar orangutangai – nei vieni neturi taip stipriai išreikštos galvutės, jų peniai - iš esmės vientisas strypas.
Norintys susipažinti su visom smulkmenom, mielai prašomi pasiskaityti p. Gallup ir jo bendraautorės Rebecca Burch mokslinį straipsnį paskebtą žurnale “Evolutionary Psychology” (“Evoliucinė psichologija”) – kitiems labai trumpai perpasakosiu jo esmę.
Autoriai pristato taip vadinamą “spermos išstūmimo” teoriją. Iš pradžių jie pripažįstą, jog ilgas penis gali giliau (ir todėl saugiau) makštyje patalpinti spermą – kas labai sverbu, žiūrint iš evoliucijos pusės. Tačiau dar svarbiau, jų nuomone, yra ilgo su galvute gale penio gebėjimas išstumti konkurento (jau esančią makštyje) spermą. Suprantu, kad kažkam nebus maloni jau pati mintis apie žmonių giminę, nesančią monogamiška ir, galbūt, labai pasileidusią, tačiau tokia jau istorinė tiesa, bent jau nuo to laiko, kai vaikščiojame dviem kojomis.
Hipotezės esmė: vyras, lytiškai santykiaudamas su moterimi, neseniai turėjusia lytinius santykius su kitu vyru, įprastais sekso judesiais (t.y. papildomai nesistengdamas) gana efektyviai išstumia konkurento spermą laukan, vėliau pakeisdamas ją savąja (kas įmanoma ilgesnio penio bei jo formos dėka). Neabejoju, pasitelkę truputį vaizduotės, nesunkiai suprasite apie ką kalbu.
Nors Gallup negalėjo nepaneigiamai įrodyti savo hipotezės, vėliau jis atliko eilę bandymų, siekdamas bent jau patvirtintį savo hipotezės galimybę (t.y. kad penis sekso metu yra pajėgus išstumti svetimą spermą). Eilėje bandymų, paskelbtų žurnale “Evolution & Human Behavior” (“Evoliucija ir žmogaus elgesys”), jis atliko būtent tai. Pasinaudojęs erotinio salono “lėlėmis”, trimis dirbtinais peniais bei dirbtine sperma, jis sugebėjo parodyti, kad nors abu žmogaus formos peniai buvo gana efektyvūs išstumdami spermą iš makšties (apie 91%), trečiasis, neturintis galvutės, patyrė visišką fiasko (išstūmęs tik 35%). Taip pat buvo patvirtinta prielaida, kad kuo giliau įkišamas penis, tuo daugiau spermos jis išstumia.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą