Tęsiu temą Vyrai ir berniukai (I dalis)
Savigarba - paremta veikla, t.y. vyrai didelę savigarbos dalį yra linkę gauti iš savo sugebėjimo atlikti tam tikrus dalykus ir padaryti tai gerai. Pavyzdžiui, jei vyras neuždirba pakankamai pinigų, kad išlaikytų savo šeimą, jis dažnai jaučiasi nevykėliu. Ir tai nėra vien jo paties pasirinkimas (taip jaustis), bent jau tikrai nėra niekieno nesąlygotas.
Tėvas, kuris savo sūnui parodo meilę ir pagarbą tik po to, kai jis (sūnus) kažko pasiekia, leidžia sūnui jaustis kažko vertam tik tada, kai jis laimi svarbias varžybas, muštynėse sumuša kitą berniuką ar, kai jis užauga, uždirba daug pinigų (ir veda gražiausią moterį pasaulyje). Pagarba sūnui priklauso nuo to, ar jam pasisekė ar ne. Ar motote, kaip skirtinga tai nuo tėvų požiūrio į dukrą? Prisiminkite frazę, kurią tėvai naudoja, bardami ar gėdindami savo sūnus: "Na, būk tu vyras!". Suprantant tai pažodžiui - tai greičiau juokinga, nes neįmanoma, kad sūnus būtų ne vyras... tačiau iš tikrųjų tai reiškia, kad sūnus, bet kokia savo veikla, turi siekti "vyriškumo", nes kitaip jis jį "praras" - o taip pat ir tėvo pagarbą.
Vyras, atsidūręs už savo komforto ribos, ne visada pajėgus su tuo susidoroti. Ironiškai, mes, žmonos, retai sugebame tai suprasti ir į tai atsižvelgti. Geras pavyzdys - tėvai, pasiliekantys namie auginti vaikus. Net tėvai, kurie patys pasirenka auginti vaikus, anksčiau ar vėliau susiduria su nepilnavertiškumo jausmu. Kodėl? Ogi todėl, kad sunku pamatuoti tokio darbo sėkmę, nekalbant jau apie visuomenės požiūrį į tokius vyrus... Nesvarbu, kad vaikai būtų laimingi, o namai - sutvarkyti... Tokio darbo (jei jį atlieka vyras) niekas nevertina, nes juk jis jokių pinigų taip neuždirba...
Kai kurie tyrinėtojai ir terapeutai mano, kad savigarba, kuri paremta veiklos rezultatais, daug prisideda prie to, kad vyrai trumpiau gyvena už moteris. Tikėjimas, kad savigarba ir kitų pagarba priklauso nuo to, ką tu dirbi (ir kiek uždirbi), veda vyrus prie darboholizmo ir streso. Nežiūrint to, nėra abejonių, kad tokia pagarba (kuri paremta veikla) tik dar labiau didina duonai uždirbančio vyro ideologiją. Ar esate girdėję, kad moteris ieškotų būsimo sutuoktinio, kuris būtų geras tėvas? Namie vaikus prižiūrintis tėvas? Suprantama, visos moterys nori, kad jų vyras mylėtų ir rūpintųsi vaikais, bet jis būtinai turi uždirbti pinigus. Viena vertus, mes "kovojame" už lyčių lygybę, kita vertus - vyrus ir toliau laikome įspraustais į "vyriškumo" kampą.
Vyriškumas - tai terminas, susietas su tam tikra reputacija visuomenėje. Tai yra kažkas, ko berniukai turi siekti ir turi to norėti. Nebūti vyru - reiškia užimti žemesnę padėtį, būti nieko nevertam ir gėdytis to. Tačiau vyriškumas - nėra tai, kad kartą pasiektas ir lieka amžinai. Vyriškumas gali būti ir atimamas - darbo praradimas, antrosios pusės išėjimas (palikimas), nuplikimas, seksualinė impotencija ar nevaisingumas, atviras emocijų reiškimas ir nemažai kitų dalykų. "Tikras vyras" visada kontroliuoja save, savo šeimą, savo emocijas. "Tikras vyras" neturi problemų.
Palyginkime tai su moteriškumu. Žinoma, moteriškumas taip pat yra tikslas ir tam tikra padėtis. Bet tai nėra kažkas, kas gali būti atimta. Kiekviena moteris gali sau uždavinėti tokius klausimus kaip - ar aš gera žmona, mama, darbuotoja, mokslininkė, duktė ir t.t., bet labai jau retai ji gali pagalvoti "ar aš tikra moteris?" Moteris niekada neišsiugdys nepilnavertiškumo komplekso vien dėl to, kad neuždirba daug pinigų (ar kad, apskritai, nedirba). Kai moteris iškelia klausimą dėl savo moteriškumo, tai dažniausiai būna dėl nevaisingumo, krūtų operacijų (kai pašalinama viena ar abi krūtys) ar kitų medicininių problemų. Jeigu moteris verkia darbe - ji gali save kaltinti dėl to, kad prarado kontrolę prieš darbdavius ir bendradarbius - bet ji niekada nesakys sau: "Baik. Būk moteris!"
Pagalvokime, kodėl dauguma vyrų-gėjų slepia, kad jie tokie yra? Pagal heteroseksualiųjų vyriškumo standartus, vyrai gėjai nėra "tikri vyrai". Kai koks nors įžymus veiksmo filmų aktorius ar sporto žvaigždė ("vyrų vyras") pareiškia, kad jis yra gėjus, vyriškajame pasaulyje tarsi bomba sprogsta... Juk jie buvo vyriškumo idealai... Iš tiesų, tokių pareiškimų yra labai mažai (prisiminkime moteris lesbietes. Ar kas nors kelia problemas dėl jų moteriškumo?). Kaip manote, kodėl tai yra laikoma paslaptyje? Suprantama, todėl, kad tokių pareiškimų pasėkmės yra nepaprastai didelės ir svarbios - įskaitant ir vyriškumo praradimą kitų akyse.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą