Vyrai ir berniukai (I dalis)

Šis blogas paskatino mane parašyti. Autorė nagrinėja moterų ir vyrų problemas bei jų priežastis. Manau, kad jis paliečia mums visiems svarbią temą. Kol kas tai tik pirma dalis. Taip pat rasite ir nuorodas į kelias knygas, jei norite į tai pasigilinti labiau (anglų kalba).

Pirmoje dalyje JLK rašo apie vyrus ir jų "vyriškumą". Kodėl mums turi rūpėti vyrai ir jų vyriškumas, jei apie juos ir taip daug prirašyta, jie ir taip visur dominuoja? Ogi todėl, kad daugelis problemų, su kuriomis mes, moterys, susiduriame, kyla būtent iš to, kaip mes auginame ir auklėjame savo sūnus, bei kokius reikalavimus keliame būsimiems vyrams.

Moterys gali dėvėti kelnes, retkarčiais užsidėti savo vyro drabužius, tiesą pasakius, moterys gali rengtis kaip tik nori ir niekam niekada nekyla jokių neigiamų emocijų dėl to. Tačiau vyras, kuris dėvi moteriškus drabužius yra laikomas transvestitu. Kodėl toks dvigubas požiūris?

Faktas tas, kad berniukams yra taikomos labai griežtos taisyklės, kaip elgtis, ką jie turėtų vilkėti, kokios karjeros jie turėtų siekti ir t.t. Negaliu sakyti, kad mergaitėms tai netaikoma, bet visgi, berniukams šios taisyklės yra taikomos žymiai žymiai griežčiau (nedirbanti vaikus prižiūrinti motina yra gerai, tačiau kaip su vyru?)

Pagalvokite: kai jūs, būdama maža mergaitė, žaisdavote su lego, mašinėlėmis, video žaidimus ir kt. - juk jums niekas nesakė, kad tai ne mergaitiški žaidimai, eikite žaisti su lėlėmis? Tikiu, kad ne. Daugumai mergaičių yra leidžiama žaisti su kuo tik jos nori. Parduotuvėse net galima nusipirkti lėlių su policininko ar gaisrininko uniforma, stovinčių šalia princesių ir fėjų.

Tuo metu, maži berniukai, kurie nori žaisti su lėlėmis, susiduria su dideliu priešiškumu. Jeigu ne iš savo tėvų (ypatingai tėvo), tai tikrai iš kitų tėvų, mokytojų, šeimos narių... Jeigu mažas berniukas karnavalui nori apsirengti princese, tai jis arba atkalbamas nuo to, arba jam tiesiog griežtai pasakoma "Ne!"

Iš berniukų tikimasi "vyriškumo". Tikimasi, kad jie bus grubūs, nepadorūs, nešvelnūs. Jie neturėtų žaisti su mergaitėmis ar su mergaičių žaislais, rengtis mergaičių drabužiais, ir, užaugę, jie neturėtų rinktis med.sesutės ar kitų tradicinių "moteriškų" profesijų. Jiems yra sakoma, kad berniukai neverkia, ir kad vienintelė viešumoje priimtina emocija yra pyktis. Jie mokinami, kaip užgniaužti ir paslėti savo emocijas ir jausmus, atkalbinėjami apie tai garsiai kalbėti.

Liūdniausias dalykas, remiantis tyrimais, yra tai, kad maži verkiantys berniukai yra ilgiau paliekami savo lovytėse, nei verkiančios mergaitės. Pagalvokite sekundei. Tėvai tiki, kad berniukai turi mokintis būti tvirtais jau nuo kūdikystės (o mergaitės ne)!

Tolesni tyrimai nustatė, kad berniukams yra dažniau liepiama žaisti vieniems, jie rečiau įtraukiami į pokalbius, griežčiau baudžiami ir gauna mažiau tėvų dėmesio.

Kas įdomiausia, kad tiriami tėvai nuoširdžiai tikėjo, kad jie su savo vaikais elgiasi vienodai! Jiems buvo parodytas video įrašas apie tai, kaip jie elgiasi su savo sūnum ir su dukra. Pamatę tai, kai kurie tėvai net apsiverkė, nes jautėsi labai blogai, supratę, kaip nevienodai elgiasi su savo vaikais. "Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad taip dariau".

Tai, ką mes sukūrėme, yra vyriška kultūra, vertinanti didelę nepriklausomybę, kontrolę, emocijų nebuvimą, netoleruojamą silpnumą ir niekinimą visko, kas "moteriška".

Vyrai tokiais negimsta. Mes juos tokiais padarome. O tada mes stebimės, kodėl moterims sunkiai sekasi pirmauti ten, kur dominuoja vyrai, kodėl verkti darbe moterims yra tolygu mirčiai, kodėl vyrai nepadeda mums su vaikais ar namų ruošoje, nors mes ir labai to norėtume. Stebimės, kodėl egzistuoja homofobija.

Sekundei pagalvokite apie TAI. Maži berniukai užauga, patirdami mažiau meilės, išmokyti, kad vyrai, rodantys meilę vieni kitiems, yra BLOGAI. Kodėl per TV rodoma moteris, bučiuojanti kitą moterį, - gerai, ir kodėl vyrai (net laikantys save homofobiškais) be problemų žiūri lesbiečių porno? Juk jeigu jie būtų tikri homofobikai, jie negalėtų to pakęsti? Faktas yra tai, kad moterys, būdamos meilios ir seksualios viena kitai, yra tarsi pratęsimas to, ko visuomenė tikisi iš moters - švelnios ir patrauklios. O vyrai? Iš vyrų tokių dalykų nesitikima.

Visi šie dalykai sukuria tokią aplinką, kurioje heteroseksualius santykius yra sunku stiprinti. Skyrybų skaičius žymiai padidėjo, prasidėjus moterų (feminizmo) judėjimui. Kodėl? Atsakymas paprastas. Kol mes auginame berniukus, besilaikant griežtai tradicinės vyriškumo idėjos, ir kol auginame mergaites, tikinčias, kad jos gali daryti bet ką, tol toks konfliktas bus toliau kuriamas.

Tradicinis vyriškumas papildo tradicinį moteriškumą - idėja apie duonai uždirbantį vyrą bei namus prižiūrinčią žmoną. Abiejų rolės aiškiai apibrėžtos, taip pat ir pareigos. Bet dabar moterys yra auginamos kitaip, vedybas jos mato kaip santykius tarp lygiaverčių partnerių. Jos dirba ir jų vyrai dirba, todėl niekas nėra daugiau ar mažiau atsakingas už vieną ar kitą dalyką. Ir tai yra puiku! Išskyrus tai, kad mes vis dar auginame savo sūnus, mokinamus, kad jie atsakingi už šeimos finansines problemas, kad namai yra moters teritorija, taip pat kaip rūpinimasis kūdikiais ir vaikais ar emocinės aplinkos palaikymas namuose. Net jeigu vyras ir NORI tai daryti, be pagalbos jis nežino kaip, nes jis nebuvo to mokytas.

Jeigu mes iš tiesų norime lygybės tarp vyrų ir moterų, mes turime auginti savo vaikus su šiais idealais. Jeigu jūsų sūnus gimtadienio proga nori gauti lėlę, padovanokite ją jam. Kiti tėvai tikrai nepagirs jūsų už tai, bet kam tai rūpi? Negi jie pagalvos, kad jūsų 2 ar 3 metų sūnus yra gėjus? Daug svarbiau yra leidimas vaikui ištirti savo asmenybę, suprasti, kas jam patinka ir kas ne.

Mums visiems reikia BŪTI TAIS, KUO ESAME.