Nors pats bandos instinkto fenomenas pažįstamas daugumai iš mūsų, savo mąstyme, sprendimuose ir veiksmuose mes nesam linkę į tai atsižvelgti (ar atsižvelgti pakankamai). Mūsų biologinė programa, prioritizuoja prisitaikymą bei neišsiskyrimą iš visuomenės, kurioje gyvename. Aklas sekimas kažkieno suformuotom taisyklėm mums atrodo natūralus ir leidžiantis likti savo komforto zonoje. Tiesa su visu tuo retai turi ką nors bendro.
1951 metais Solomon Asch atliko akis atveriantį bandymą. Trumpai, jis norėjo išsiaiškinti, kiek mūsų nuomonę įtakoja kiti žmonės. Laboratorinėj aplinkoj, dalyviai turėjo išreikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, jau po to, kai jie buvo girdėję kitus "dalyvius" sąmoningai pasirenkančius klaidingus atsakymus. Net 50% žmonių taip pat pasirinko klaidingus atsakymus. Tik 25% dalyvių nebuvo suklaidinti klaidingų sufleravimų, tuo tarpu 5% "sekė minia" atsakydami į visus klausimus be išimties. Išvadose teigiama, kad 1/3 dalyvių ignoravo ką jie žinojo patys ir veikiau pasikliovė minios nuomone, nors ir absoliučiai klaidinga.
Suprantama, pasikliovimas tuo kas veikia ir atsisakymas to, kas nepasiteisina - kaip vienas iš evoliucijos principų - yra atsakingas už mūsų, kaip žmonių rasės atsiradimą. Genetika nėra pagrįsta spėliojimu ar mąstymu (o tik aklu eksperimentavimu). Nereikia stebėtis, kodėl daugumai iš mūsų sekimas tradicija yra toks "natūralus", o jo pagrįstumas - nereikalaujantis ilgų paaiškinimų. Mes nesame biologiškai užprogramuoti būti juodomis gulbėmis (kaip ir vertinti jas ar jomis žavėtis). Kaip dažnai, pradėjus artimiau domėtis žmogaus "giliais įsitikinimais", jo atsakas yra nusistebėjimo neslepiantis žvilgnis?
Žinau, ką galvojate. Manote, kad bandau viską paaiškinti savo dirbtine teorija, remdamasis tik netiesiogiais argumentais. Gerai, tada pažvelkime į kitą žinomą bandymą - Robbers Urvo eksperimentą. Eksperimentas buvo atliktas viename Oklahomos valstijos parkų, dalyvaujant dviem 11 metų berniukų grupėms. Bandymo metu buvo pademonstruota, kaip lengvai mes susitapatiname su grupe, kurioje atsiduriame, bei kaip lengvai tampame priešiški kitų grupių atžvilgiu. Tyrimą atlikęs Muzafer Sherif atliko tris demonstracijas. Pirmojoj, abi grupės susivienijo prieš bendrą priešą. Antrojoj, abi grupės susivienijo ir stojo prieš tyrimą atlikusius mokslininkus! Trečiojoj, grupės buvo supriešintos tarpusavyje.
Mes net nedrįstame abejoti tokiomis (šventomis) sąvokomis kaip patriotizmas, tačiau tai tik tas pats urvinio žmogaus laikų priklausomumo genčiai jausmas. Tais laikais nuo to priklausė mūsų išlikimas, galiu tai suprasti, tačiau dabar - tai viso labo trumparegiškumas, ribojantis mus bei sėjantis nesantaiką. Panašiems pavyzdžiams nėra galo: negaliu nepaminėti smurtaujančių sporto komandų fanų, ar savo religiją "skelbiančių" fanatikų. Mes nepavargdami ginčijamės apie priklausymą skirtingom grupėm, tačiau mūsų net akimirkai neaplanko mintis apie pačio pasidalinimo į tokias (supriešintas) grupes absurdiškumą.
Ir neturėkite iliuzijų. Bet koks pasidalinimas į "mus" ir "juos" yra žalingas. Viena, nes mes užtrenkiame duris - mes apsistatome siena, saugančia mus nuo bet ko gero ar pažangaus, kas mus, kitu atveju, pasiektu iš "svetur" (nori nenori prisimeni Didžiąją Kinų sieną). Norim to mes ar nenorim, bet su pasidalinimu neišvengiamai ateina ir mintis, kad esame geresni, vertesni - už "kitus" (pvz. lietuviški maisto produktai geriausi pasaulyje, jei pasitikėsime lietuvių nuomone; amerikietiškos plataus vartojimo prekės geriausios pasaulyje, anot amerikiečių, etc.). Antra, toks pasidalinimas yra ne tik prievartos prielaida, bet ir tiesioginis jos katalizatorius. Toliau aprašomas eksperimentas puikiai tai iliustruoja.
Liūdnai pagarsėjusio Stanford kalėjimo eksperimente buvo bandoma pažvelgti, kiek toli žiaurumo ir prievartos link yra linkę žengti "normalūs" žmonės. Psichologas Philip Zimbardo padalino specialiai atrinktus savanorius į dvi grupes, įvardintas kaip "kaliniai" ir "prižiūrėtojai". Eksperimentas buvo atliktas improvizuotame kalėjime Stanfordo Universiteto rūsyje. "Prižiūrėtojams" buvo leista suimti, apieškoti nurengiant, nuskusti plikai ir naudoti kitą prievartą (mušti specialiomis guminėmis lazdomis, etc.) prieš "kalinius". Jau antrą dieną "kaliniai" sukilo, tačiau maištas buvo brutaliai numalšintas. Netrukus "kaliniai" tapo labai nuolankūs ir paklusnūs, tuo tarpu "prižiūrėtojai" vis labiau ir labiau įsisiautėjo. Nors pagal planą eksperimentas turėjo trukti 14 dienų, jis buvo nutrauktas jau po 6-ių - dėl pernelyg išaugusios prievartos.
Pasikliauti kitų nuomone gali būti patogu ir saugu. Kita vertus, niekada nesame tikri, ar būsime suprasti - ir, apskritai, ar mūsų nuomonė bent jau teisinga - tačiau tokia, dažnai, yra tiesios kaina. Kiekvienas iš mūsų galime klysti. Iš tiesų, daugelis iš mūsų klysime net labai dažnai. Bet ar dėl to turėtume tiesiog likti bandos avimis? Spręskite sau patys. Bet bent jau apsvarstykite tokią teisę (būti kitokiu, mąstyti kitaip, etc.) kitiems - ir ne tik tam tikrose gyvenimo srityse ar klausimuose.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą