Seksas be įsipareigojimų

Kartais žmonės linkę įžvelgti nebūtus dalykus, todėl norėčiau trumpai paaiškinti šiandienos temą. Pirma, aš nekviečiu visų mylėtis. Nekalbėsiu apie sekso naudą ar kaip teisingai jį atlikti. Ar kaip pasirinkti sekso partnerį. Žemiau, mano mintys apie sekso be įsipareigojimų moralumą, jo vietą mūsų gyvenime ir su tuo susijusius mitus.

Laisvos meilės etika

Nežiūrint į dažnus mosikavimus rankomis, laisvos meilės priešininkai niekada nepateikia konkrečių argumentų, įrodančių laisvos meilės amoralumą. Kiekvienas galime turėti daugybę šachmatų, sporto, diskusijų ir t.t. partnerių. Žmonėms leidžiama kartu daryti (beveik) viską - būtų nepagrįstą tikėtis visus veiksmus atlikti tik su vienu partneriu. Seksas yra vienintelis dalykas mūsų visuomenėje, kurį turime apriboti vienu partneriu. Todėl visiškai akivaizdu, kad moralumas negali būti prilygintas seksualiniam susilaikymui.

Sportavimas, valgymas, filmų žiūrėjimas, žaidimas šachmatais - kaip ir seksas - yra kūno funkcijos, suprantama skirtingos, tačiau ne iš esmės. Jis nėra nei "šventas" ar "dieviškas", nei "švarus" ar "purvinas". Malonumas, kurį jaučiame , gali skirtis, tačiau tai nėra argumentas amoraliu paskelbti didžiausią malonumą suteikiančio veiksmo praktikavimą su skirtingais partneriais.

Kažkas savo įrodinėjimus grindžia Biblija. Kaip žinia, daug buvo pasakyta  Biblijoj (ar jos vardan): "moters siela tokia maža, kad dažnai manoma jos visai nėra" (Samuel Butler (1612-1680), Įvairios mintys); "moterys, ištikimai tarnaukite  savo vyrams" (Colossians 3:18; cf. 1 Peter 3:1 and Ephesians 5:22); "kievieno vyro galva yra Kristus, o kiekvienos moters - vyras" (1 Corinthians 11:3 & 7-9); "moterys turi nekalbėt bažnyčioj, tai joms neleistina" (1 Corinthians 14:34, c/f 1 Corinthians 11:3-9 & Timothy 2:11-12) - ar tai tikrai yra mūsų moralės vadovėlis (kurį esam pasiruošę aklai priimti)?

Pagal musulmonus, amoralu yra matyti moters veidą (laikoma ištvirkavimu). Puritonai susikibimą rankomis laikytų ištvirkavimu, jei nesate susituokę, jau nekalbant apie nekaltą bučinį. Net sutuoktiniaims draudžiama rodyti bet kokius imtymumo ženklus viešumoj. Kai kuriose Arabų šalyse, jei vyras pažvelgia į (svetimo haremo) moterį, ji turi būti nužudyta. Tuo tarpu Vakarų kultūros monogamistų nuomone - amoralus yra bet koks seksas ne su savo (vieninteliu) partneriu.

Ilgalaikės pasekmės

Dažnai teigiama, kad nors atsitiktinis seksas gali būti ypatingai malonus, jo ilgalaikės pasekmės labai liūdnos. Niekas nėra taip toli nuo tiesos. Pateikiami pavyzdžiai apie dėl to griūnančias šeimas, besilaukiančias mamas liekančias be prieglobsčio, etc. Tačiau tai, ką turime - tai klasikinis aklumo pavyzdys. Juk šeimos skiriasi ne todėl, kad vyras (ar žmona) buvo "neištikimi", bet veikiau dėl jo partnerio reakcijos į tai. Dar daugiau, net pats "neištikimasis" juk paprastai smerkia savo elgesį (t.y. jis prieš laisvą seksą)... Įsivaizduokime, kad aš esu griežtai išauklėtas, ir nuoširdžiai tikiu, kad bet koks moterų bendravimas su vyrais yra nepadorus. Toliau įsivaizduokime, kad aš sužinau, jog mano žmona kalbėjosi su kitu vyru... ir nutariu su ja skirtis... Kas atsakingas dėl mūsų skyrybų: jos elgesys ar mano pavydumas?

Štai ką byloja faktai. Būtent monogamiškus santykius išpažįstantys žmonės taip dažnai būna žiaurūs. Jau esu kalbėjęs apie pavyduliavimą, ir kodėl jis neturi racionalaus pagrindo... Vyrai mušasi dėl merginų... muša žmonas už neištikimybę... kartais net nužudo - jas ar jų meilužius... žmonos nuodija savo neištikimus vyrus... Seksualinio gyvenimo apribojimas tikrai nepadaro mūsų atsakingesniais ir rūpestingesniais tėvais.

Jei varžome savo partnerį, neleisdami jam su niekuo bendrauti, tikėdamiesi, kad jis viską visada daris tik su mumis - mes savo rankomis gesiname tarpusavio patrauklumo ugnį... kuri tik dar stipriau suliepsnotų, jei paprasčiausiai leistume jai kvėpuoti... Dauguma tai supranta, tačiau, stebėtinai, taiko tai viskam, išskyrus seksą... Kuo labiau draudžiamas, vaisius tampa tik saldesnis... o mūsų partneris, tik dar "nepatikimesnis" - vietoj to, kad nusiraminęs (vaisiaus paragavęs) vėl pilnai atsigręžtų į mus... vis didėjantis konfliktas tarp natūralaus noro ir šio noro vidinio smerkimo daro mus šizofreniškais... 

Dvigubas standartas

Kiekviena nuosekli etikos sistema pripažins vyro ir moters lygybę bei niekada nediskriminuos kažkurio iš jų. Iš tiesų, jei tokia etika diskriminuotų vieną iš jų (vien dėl lyties), galėtume teigti, jog tokia etika nėra etiška.

Mūsų "moralės normos", kalbant apie skirtingus sekso partnerius, niekada nebuvo teisingos moterų atžvilgiu - tokia nepaneigiama tiesa. Nors gyvenančios aktyvų seksualinį gyvenimą moterys (net ir negyvenančios santuokoje) turi galybę žeminančių įvardinimų, vyrai neturi nei vieno (tik jiems skirto). Aktyvus (nevedusių) vyrų seksualinis gyvenimas ne tik nėra peiktinas, tačiau dažnai skatintinas (paklauskit savo konservatyvios močiutės). Dauguma religijų, kalbėdamos apie ištvirkavimą, turi galvoj vyro santykius su vedusia moterimi. Arabai turi "laikinos žmonos" įstatymą, japonai turi geišas, krikščionybė net vedusiam vyrui nedraudė santykių su kitom moterimis (jei jos neištekėjusios) -  akivaizdu, tokios "padorumo" taisyklės tebuvo skirtos vyrų nuosavybės teisėms (į savo žmonas) apginti.

Kalbant apie papročius: tėvas "atiduoda" nuotaką jaunikiui; rytuose nuotaka klaupiasi prieš vyrą ant kelių ir yra pririšama prie jo kojos. Šie ir panašūs "papročiai" akivaizdžiai rodo, jog pati santuokos institucija (nuo seno) moterį telaiko vyro daiktu. Daiktu, kurį reikia godžiai saugoti ir ginti nuo kitų. Tokia požiūriu sistema tiesiog negali būti etiška.

Viskas atvirkščiai

Seksas neturi būti komplikuotas. Jei aš ir mano partnerė jo norim, be jokių papildomų sąlygų, tai toks jis ir turėtų būti. Taip dažnai kaip mes to norime. Mes nieko neapgaunam ir niekam nepakenkiam. Jei ne - nėra absoliučiai nieko blogo, to nedaryti. Panašiai, kaip pokalbis - seksas gali būti gana gilus ir reikšmingas (jei kartu jaučiame ypatingą artumą etc.) arba ne. Kaip savo mintis išreiškiame žodžiais, savo geismą galime išreikšti per seksą. Kodėl turėtume ieškoti kunigo?

Dažnai seksas be įsipareigojimų maišomas su žmogaus neatsakingumu. Akivaizdu, kad taip nėra. Dėl įvairių priežasčių žmonės įvairiai leidžia laiką. Mūsų skonis (maisto, vyno, muzikos, kvapų ar kitų malonumų) sąlygoja mūsų pasirinkimą bei kaip dažnai kokiais malonumais mėgaujamės. Monogamija kaip dieta - jei kažkas ja neseka, nebūtinai dėl valios ( ar tvirto charakterio) stokos.

Ir dar. Sekse, kokį visuomenė gina šiandien, yra labai daug veidmainystės, apgaulės ir prievartos. Vyras, žadantis vesti merginą, ar tariamai besižavintis jos "vidum" - dažnai tik nori ja pasinaudoti. Sekso malonumo norinti moteris, turi žaisti socialinius žaidimus ("neskubėkim", "aš juk tavęs dar nepažįstu"), vien tam, kad "nepasirodytų kekše". Jei kažką pakviečiame pas save "Ar nenorėtum kartu pažiūrėti filmo?" - tai visiškai normalu - tačiau kaip sureaguotumėte į "Ar nenorėtum užšokti pas mane greitam seksui?" Jei aš mėgstu bilijardą ir matau kitą nuobodžiaujantį žaidėją (vyrą ar moterį) - yra natūralu pasiūlyti jam pažaisti, be jokių įsipareigojimų ar sąlygų - tiesiog savo malonumui...