Kodėl negaliu būti krikščionis

Kadangi dažnai kalbu apie moralę, būtų neteisinga vengti pasisakyti ir apie vieną svarbiausių mums peršamos moralės autoritetų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame rašinyje nebus religijų lyginimo (ar religijų priešpastatymo ateizmui). Dalinai, tai mano atsakymas į šį straipsnį apie krikščionišką toleranciją.

Dogmos

Bertrand Russell, savo viešoj paskaitoje "Kodėl aš nesu krikščionis" samprotauja, kodėl jis nėra krikščionis. Tai nuostabi filosofinė esė ir aš rekomenduoju ją perskaityti kiekvienam. Aš pats - nesu taip susirūpinęs pačiu dievo egzistavimu (ar jo pagrįstumu). Galėčiau netgi sutikti, kad krikščionybė, kaip dvasinė praktika,  gali būti naudinga. Esminės teiginio vietos čia yra kaip dvasinė praktika ir gali. Jei meditacija gali padėti mums pasiekti vidinę ramybę, panašią įtaką gali turėti ir malda. Tačiau dogmos turėtų būti besąlygiškai atmestos.

Pretenzijos į moralinio autoriteto vaidmenį

Išskirtinis savęs priskyrimas  sektai, kaip ir bet kokiai kitai įsitikinimų pagrindu sukurtai grupei, man yra visiškai nenatūralus ir svetimas. Tačiau dar labiau svetimas ir nepriimtinas man yra krikščionybės pretendavimas į moralės autoriteto vaidmenį - aklai apeliuojant į prieš tūkstantmečius užrašytus žodžius ir teiginius.  Tai yra mano pagrindinė priežastis - ta pati priežastis, kodėl aš pasisakau už žodžio ir minties laisvę, laisvę būti savimi. Leiskite tai paaiškinti.

Vergvaldystės motina

Krikščionybė, pakeitusi komunizmą, dažnai klaidingai asociuojama su laisve ir tolerancija. Visuomenės "elitas" iš komunistų akimirksniu tapo krikščionimis. Priklausymas šiai grupei dažnai tapatinamas su moralumu ir tolerancija. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vergvaldystę sukūrė ir palaimino būtent bažnyčia, o ji įteisinta  Biblijoje: Ephesians 6:5, "Vergai, klausykite savo ponų",  Colossians 3:22, "Vergai, visokiariopai klausykite savo ponų",  Titus 2:9, "Vergai klausykite savo ponų ir jiems tarnaukite". Bažnyčia vergais pavertė milijonus afrikiečių, jų dogma apnuodijo visą pasaulį.

Moterų nužmogintoja

O kaip moterys? Biblija yra kone vienintelis vis dar "galiojantis" įstatymas, nužmoginantis moterį: Romans 1:27 teigia, kad moters natūrali paskirtis yra seksui; 1 Corinthians 11:3 teigia,  kad "kiekvieno vyro galva Kristus, o moters - vyras"; Ephesians 5:22, "žmonos, pakluskite savo vyrams"; Colossians 3:8, "žmonos, pakluskite savo vyrams"; 1 Timothy 2:11-12, "moteris turi išmokti patylėti; ji neturėtų mokyti vyro, o verčiau patylėti".

Kitatikių genocidas

Bažnyčia degino raganas per amžius. Drąsiai galima būtų teigti, kad kryžiaus vardan buvo nužudyta (nukankinta) nepalyginamai daugiau žmonių, nei visi tironai nužudė kartu paėmus. Išnaikintos buvo ištisos tautos - nes jos atsisakė priimti dogmą.

Tikrieji motyvai valdžia ir turtai

Visa istorija liudija vieną: bažnyčia visada troško tik valdžios ir turtų; ji siekė to beatodairiškai, klasta, smurtu, neigdama mokslo progresą. Ekonominės krizės  niekada nepalietė bažnyčios - ji buvo ir išliko viena turtingiausių verslo mašinų pasaulyje. Nesukurdama visuomenei nieko naudingo, ji toliau išlieka visiškai atleista nuo bet kokių mokesčių visame pasaulyje.

Jeigu organizacija siekia savo privačių tikslų, ją laikome privačia bendrove. Tokia bendrovė moka pajamų mokesčius. Jeigu organizaciją finansuoja valstybė, natūralu tikėtis, kad tokia organizacija išpažįsta valstybės skelbiamus principus. Organizaciją laikyčiau nesiekiančia pelno organizacija, verta būti atleistai nuo mokesčių, jei (1) jos tikslas nėra pelnas; (2) jos veikla potencialiai naudinga visiems šalies gyventojams. Deja, kartais sunku būna suprasti, kokią vietą mūsų valstybėje užima bažnyčia - akivaizdu, ji neišpildo 2-o punkto, tačiau nėra visiško aiškumo ir su 1-uoju.

Tiesa yra ta, kad bažnyčia vogė iš mūsų per amžius. Viduramžiais žemdirbiai mokėdavo jai duoklę, 1/3 žemės (jei ne daugiau) priklausė bažnyčiai. Net dabar, bažnyčiai priklauso žymi dalis nekilnojamo turto, turto, į kurį toliau neatlyginamai investuojami mokesčių mokėtojų pinigai: Kaune ar Vilniuj. Panašiai kaip jogos (meditacijos)būreliai, kurie rūpinasi mūsų sveikata, patys remontuojasi savo patalpas, moka mokesčius ir nesikiša nei į politiką, nei į mūsų moralę - to paties aš laukiu ir iš bažnyčios - tada, ne anksčiau, aš galėsiu pradėti keisti savo toną jos atžvilgiu.