Vengiau rašyti šia tema - nemėgstu kištis į kitų žmonių skelbiamas tiesas, jų kritikuoti ar ginčytis. Tačiau paskutiniu metu, atrodytų, tiesiog negaliu nuo jų (feminisčių) pabėgti - jos kaip šešėlis persekioja mane. Nebematau kito kelio, kaip tiesiai šviesiai pasakyti, ką apie visa tai galvoju. Tiems iš jūsų, kurie dar nesate susidūrę su feminizmu - kartu bus naudinga proga su juo susipažinti.
Feminizmo istorija
Feminizmas prasidėjo 1960-ųjų vidury JAV, kaip politinis judėjimas. Jo deklaruojamas tikslas buvo kovoti dėl dar vienos engiamos klasės (moterų) teisių (panašiai kaip Martin Liuter King, Jr. pradėjo judėjimą už juodaodžių amerikiečių teises, ar Leonard Peltier, Dennis Banks ir Russell Mean - judėjimą už Amerikos Indėnų teises). Vienas šio naujo judėjimo skirtumas buvo tas, kad didžiąja savo dalimi jis kritikavo praeitį, apeliuodamas į šiandien gyvenančių žmonių kaltės jausmą. Tačiau labiausiai feminisčių logikai pakenkė tai, kad visą eilę moters privilegijų jos perkėlė į "priespaudos" kategoriją. Labiausiai joms užkliuvo vyro - (tiekėjo / saugotojo) - moters (vaikų auklės / namų šeimininkės) modelis, kurį, daugelis vyrų jau ir taip laikė sandėriu, naudingesniu moterims. Laikui bėgant, tai virto atviru vyrų (ir visko vyriško) nekentimo judėjimu, savotišku lyčių rasizmu.
Moterys atvirai kalbėjo apie pasitenkinimą, kurį jos gauna tokiose "vyrų nekentimo" sesijose (feminisčių susiėjimuose). Kadangi dauguma vyru nėra neapkenčiantys moterų, toks feminisčių elgesys juos didžiai glumino. Aš niekada negalėčiau tuo patikėti, jei nebūčiau vėl ir vėl su tuo susidūręs - tiesiogiai, ar kaip su tokios neapykantos pasekmėmis. Kažkurie vyrai atvirai gelbėjosi nuo to atsisakydami savo vyriškumo, bandydavo tapti geresniais tapdami labiau moteriškais... Nesupraskite manęs klaidingai - ne viena moteris yra man atvirai pasakius: "feminizmas nėra mano gyvenimo dalis". Ir tai nenuostabu, pvz. turint galvoj, ką sako judėjimo krikštamotė Simone de Beauvoir, savo feminizmo biblijoje "Antroji lytis" - į, atrodytų, logišką prielaidą, kad moterys, norinčios nedirbti ir auginti vaikus, turėtų bent turėti tokį pasirinkimą, ji atsakė: "Ne, mes nemanom, kad moterys turi turėti tokį pasirinkimą. Jokiai moteriai neturėtų būti leista likti namie ir auginti vaikus. Visuomenė turi būti visai kitokia. Moterys negali turėti tokio pasirinkimo, kaip tik todėl, kad jei jis būtų, per daug moterų jį pasirinktų". O wow, kiek kartų iš naujo vis beskaityčiau šį pareiškimą, šypsenos, šiurpo ir gilaus įsiūčio mišinys užvaldo mano protą...
Visgi kodėl rašau apie tai, kas dažnam gali pasirodyti tik tolimas griaustinio aidas. Patikėkite, ne toks jis jau tolimas, o, svarbiausia, lietus vis dar pila tiesiai mums ant galvų... Kur mūsų visuomenę veda panašus mąstymas esu trumpai apžvelgęs savo pasakojime Stiprūs vyrai, patrauklios moterys. Jei tas dar nėra akivaizdu, tikiuosi tuoj bus - perskaičius paragrafus apačioj.
Fenomenas #1: nesipuoškite... ir pamirškite vyrus apskritai
Pirma, aš nekritikuoju konkretaus autoriaus. Kalbu apie mąstyseną, kuri, graudu, randa nemažai pasekėjų. Kas skaitote angliškai, suprasite apie ką kalbu patys, o likusiems trumpai viską reziumuosiu.
Autorė stipriai pyksta (yra įsiutus?) ant žurnalo "Cosmopolitan" (net siūlo jam skubiai keisti savo pavadinimą). Ir kas gi ją taip nuliūdino? Ogi tai, kad žurnalas: mokina moteris kaip rengtis, dažytis, sportuoti, valgyti - nes, jos nuomone, tai savo asmeniškumo išdavimas; moko pasitikėjimo savimi, užsibrėžto tikslo siekimo - jos nuomone, tai kompleksavimas, reikia priimti save tokią, kokia esi; moko apie vyrų slapčiausius norus ir troškimus - nes, jos nuomone, moteris neturi "žemintis" "pataikaudama" vyro "įgeidžiams"; pasakoja apie vyrų pasaulėžiūrą, jų logiką ir moko, kaip ją suprasti - nes, jos nuomone, tai tuščias laiko gaišimas, "juk tai tik vyras". Gale ji užbaigia: "kaip šlykštu, einu išsivemti" :)
Fenomenas #2: gėdykitės būti gražios
Šitą teko girdėti ne kartą, tačiau šios autorės vaizduotė tokia užburianti... Dabar ji įtūžus, nes modeliai (demonstruojančios madas merginos) aukštesni ir mažiau sveria už vidutinę amerikos moterį! (koks nesusipratimas, ką jie nežino, kad vidutinė amerikos moteris pati gražiausia!) :) Sako merginos depresuoja, žiūrėdamos į modelius (nesveika!)... O ką man daryti, kai žiūriu NBA ir kaip jie mėto - aš irgi depresuoju, kad man taip neišeina... šiaip depresuoju dar ir todėl, kad nesu toks pat aukštas... Uh ah, pasirodo merginos net miršta dėl to... na taip, ir visai ne perkeltine prasme - pasirodo, norėdamos numesti svorį, pradeda rūkyti... ir tada suserga vėžiu!.. Bet modeliai modeliais, dar blogesnė situacija su lėlių proporcijom!.. Klausykit, apie ką čia kalbama?.. ar kas nors gali man pasakyti ar nesapnuoju?..
Sektantiškumas
Visi mes gimėme nuogi. Niekas nesame nusprendę gimti, kaip ir nepasirinkome savo lyties ar savo tėvų. Kiekvienas esame individualus, skirtingas nuo kitų, bet, kartu, visi esame žmonės. Tad iš kur tas noras ieškoti priešų? Kaip atsitiko, kad mes pradėjome nekęsti vienas kito - susivieniję pagal savo gimimo vietą, odos spalvą, o dabar - dar ir pagal savo lytį?!.. Iš kur tas poreikis vertinti kitus (geresnis / blogesnis) ir kiek toli mes pasirengę žengti - kad įrodytume savą tiesą?
Jei jūs pažįstate mane, jūs žinote, kaip aš gerbiu ir myliu moteris. Dauguma vyrų yra tokie pat. Kaip ir dauguma moterų. Kodėl turėtume būti tiek akli, kad pasiduotume ekstremizmui? Nors paprastai aš už visišką žodžio laisvę, kai žodis skleidžia tiek daug neapykantos ar priešiškumo - negaliu likti nuošaly. Nors akivaizdu, kad feminizmas šiandien, kaip politinis judėjimas, jau kapituliavęs - jo pasėti daigai vis dar plačiai dygsta. Saugokime savo daržą nuo piktžolių!
14 komentarai (-ų):
Objektyviai žvelgiant tai šis judėjimas davė ir daug teigiamų dalykų. Vos prieš 100 metų moterys dar neturėjo teisės balsuoti, negalėjo studijuoti universitete. Joms buvo uždraustos politikės, bankininkės, gydytojos, sportininkės karjeros ir dar daug kitų. Taigi feminizmas išlaisvino didžiulį visuomenės potencialą.
Antra vertus agresyvusis feminizmas išsigimsta ir virsta tuo, prieš ką ir kovojo. Ironiška, kad ir tas pats Cosmo būtų neįmanomas prieš 100 metų, nes moralės sergėtojai vien tik pažiūrėję į viršelio nuotrauką būtų užvertę kojas. Man visiškai nesuprantami atrodo tokie dalykai, kaip, kad įstatymas Norvegijoje, kur ne mažiau nei 40% privačių kompanijų valdybos narių turi būti moterys. Kodėl tinkamumas vadovauti kompanijai yra vertinamas ne pagal išsilavinimą, patirtį, bet pagal lytį???
moko apie vyrų slapčiausius norus ir troškimus - nes, jos nuomone, moteris neturi "žemintis" "pataikaudama" vyro "įgeidžiams"; pasakoja apie vyrų pasaulėžiūrą, jų logiką ir moko, kaip ją suprasti - nes, jos nuomone, tai tuščias laiko gaišimas, "juk tai tik vyras". Gale ji užbaigia: "kaip šlykštu, einu išsivemti" :)
Ir kas cia blogo? Manau, sis poziuris visai teisingas...Vyrai nesistengia mums itikt, mes irgi ne ;D manau ,kad reikia kiekviena myleti toki, koks yra.
Kažkas gal negerai tokioj poroj? Nes asmeniškai aš stengiuosi padaryt savo moterį laimingą, tas pats ji...
Įtikimas yra tikrojo savęs išsižadėjimas vien tam, kad gauti kažkieno pritarimą - to niekada niekam nesiūliau. Tam tikros papildomos pastangos, siekiant padaryti savo mylimą žmogų laimingesniu, su tuo neturi nieko bendro. Tokių pastangų nebuvimas - paprasčiausias egoistiškumas, ir nieko daugiau.
Iš tikro, antras straipsnelis man nepasirodė kupinas neapykantos. O veikiau visko ką autorius girdėjo pateikimo mums sąrašiuku. O lėlių proporcijos čia, atseit dėl to, jog mergaitės "lygiuojasi" į barbę.
Asmeniškai, nematau feminizme nieko bloga, kol tai neperauga į neapykantą vyriškai giminei... Juk jei tikėti tuo, jog mūsų siela nugyvena keletą gyvenimų - visi tikriausiai buvome ir vienos, ir kitos lyties atstovais... O savęs nekęsti... tiesiog kvaila. :)
"Feminizmas prasidėjo 1960-ųjų vidury "
You must be joking? Feminizmas prasidėjo kiek ankstėliau. Po šio sakinio visas įrašas tampa niekiniu, nes kalbate apie tai ko nesuprantate. Beje, totaliai seksistiškai. Būtent tokį samprtavimą ir bandoma keisti. Norėčiau sužinoti ar būtumėt laimingas jei jūsų dukra kentėtų ir mirtų nuo anoreksijos, nes cosmo ir panašus šlamštas aplink jai teigia, kokia ji turi būti ar patapšnotumėt per petį vyrukui, kuris išprievartavo jūsų dukrą, poto kai besimylint ji pasakė "ne"analiniam seksui, nes "ne" yra "ne", o ne "taip" ir jei tai nesilauja po "ne" - tai yra prievarta. Tai iš jūsų kito įrašo, bet tai irgi įeina į feminizmo lauką. Nežinojote? Pasidomėkite.
Sąmoningai ar ne, tačiau kritikuojate arba savo sugalvotą, arba kažkokią kažkur girdėtą nuomonę - visais atvejais ne manąją.
Jei moteris sako "ne" [analiniam seksui, seksui apskritai, ar nekaltam pasivažinėjimui automobiliu, etc.] - tai reiškia ne - su tuo sutinku, niekada kitaip nemaniau (juolab to nerašiau). Jei kažkur esu rašęs, kad moteris reikia prievartauti, arba reikia ignoruoti, ką jos sako, etc. - būkite maloni ir mums tai parodykite? Jei ne, ar galime šį klausimą laikyti išspręstu?
Apie žurnaluose besipuikuojančius modelius atsakysiu labai trumpai: tie modeliai niekam anoreksijos nesukelia. Anoreksiją sukelia veikiau (a) žemas [jaunų] merginų self-esteem + (b) tėvų abejingumas (ar nemokšiškumas). Ar žurnalai prie to prisideda - labai netiesiogiai, geriausiu atveju. Ar merginos nesirgtų anoreksija nesant tokių žurnalų - vistiek sirgtų, beveik garantuotai, sunku tikslaii įvertinti kiek daugiau / mažiau.
Absurdiška kažką drausti apskritai (žr. apie žodžio laisvę). Jei kažkam negražios lieknos merginos, niekas nedraudžia grožėtis apkūniomis. Hey, niekas nedraudžia leisti žurnalų su apkūniais modeliais (pala, ar irgi negalima? nes tai skatintų nutukima? - hmm, tai su lieknais modeliais negalima, su apkūniais irgi negalima - apskritai jokių modelių negalima?)
Rodau:
"Būk atvira ir nesigėdink pasakyti, kas tau priimtina ir kas ne. Jei jis paklaus, ar tau patinka analinis seksas, o TU KIKENNDAMA PASAKAI NE, jam gali PASIRODYTI, kad tai kvietimas. Tada jau nenustebk, kai jis "PER KLAIDĄ" ĮKIŠ savo pasididžiavimą į tavo užpakaliuką"
Aš komentuoju būtent jūsų išsakytas mintis. Nesuprantu, kodėl bandote to išsiginti.
Tarp mass media kuriamų įvaizdžių/vaizdų ir visuomenėje gajų grožio standartų, normų yra ryšys. Nepaisant to ar jūs jį matote ar ne. Rekomenduoju pasižiūrėti filmą "Killing us softly",taip gražiai nemokėsiu jums papasakoti, kaip autorė, koks yra ryšys tarp mass media ir self-esteem, prievartos, anoreksijos ir kitų gėrių.
Iš kokio įrašo jūsų "parodymas" - šiame nerandu? Išsiginti nieko nebandau - po šiuo įrašu aptarinėjame būtent šį įrašą. Jei domina mano mintys kitomis temomis - su malonumu jomis pasidalinsiu (atitinkamo įrašo komentare). Fair enough?
Dėl mass media kuriamų įvaidžių - mes tiesiog skirtingai traktuojame tą patį reiškinį: jūs atsakingu laikote reklamą, aš - reklamos gavėją. Alkoholikui pragėrus savo sveikatą (darbą, šeimą, etc.) galima kaltinti alkoholį - siekti jį uždrausti sausu įstatymu, etc. - tačiau aš kaltinu žmogaus pasirinkimus. Tas pats su azartiniais lošimais, etc.
Reikia kalbėti apie savarankiško, racionalaus ir todėl atsparaus išorinei [neigiamjai] įtakai (mass media, bendraamžių, visuomeninio spaudimo, etc.) žmogaus formavimą - pradedant nuo ankstyvos vaikystės šeimoje.
Modelių nuotraukos madų žurnaluose per se nėra jokia neigiama įtaka, o net virtuvinis peilis gali būti pavartotas kaip žudiko įrankis.
Aš - feministas. Pasisakau už lygias teises, už tai, kad už vienodą darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas ir pan.
Iš esmės feministes apibūdina ne kova prieš vyrus, o kova už lygias teises:
"Feminism refers to movements aimed at establishing and defending equal political, economic, and social rights and equal opportunities for women.".
Tad nereikia visų feministų gretinti su radikalėmis.
Aš irgi už lygias visų žmonių teises - kuo turėtų būti nesunku įsitikinti iš mano straipsnių.
"Tad nereikia visų feministų gretinti su radikalėmis."
Aš to ir nedarau. Kalbu apie konkrečias idėjas, išsakytas konkrečių asmenų :)
(1) Moterų ir vyrų teisių lygybė kyla iš universalaus žmogaus teisių principo. Jei feministės kovoja prieš žmogaus teisių pažeidimus, aš remiu jas iš visos širdies.
(2) Žmogaus teisės nėra pažeidžiamos mano šiame įraše nagrinėjamais atvejais - todėl, akivaizdu,
šių reiškinių kritika nėra pasisakymas už "vyrų ir moterų lygias teises". Veikiau priešingai, tai yra bandymas primesti savo subjektyvią nuomonę likusiai visuomenei - panašiai, kaip tai daro įvairūs fobai.
(3) Kita [potenciali] feminizmo problema yra tai, jog jos nemato nieko blogo, jei [kažkurioje srityje] vyrai tampa "kenčiančiąja puse".
Pvz. nagrinėjama, moterų padėtis, lyginant su vyrais, įvairiose šalyse; pasirenkami kriterijai, kur moterys "atsilieka", ir padėtis toj šalyje vertinama tuo geriau, kuo skirtumas tarp vyro ir moters mažesnis; tačiau kai kuriose išsivysčiusiose šalyse, kažkuriuo kriterijumi moterys aplenkia vyrus - jei lygybė yra visuomenės siektinas tobulumas, tada vyrų atsilikimas būtų vienodai žalingas? Pasirodo ne, juo moterys labiau lenkia vyrus, tuo padėtis toje šalyje vertinama kaip palankesnė (va tiek tos lygybės, pasirodo). Kalbu apie oficialų feminisčių leidinį.
Jei tikrai įdomu, esu apie tai daugiau rašęs čia
Hadrian "Aš to ir nedarau. Kalbu apie konkrečias idėjas, išsakytas konkrečių asmenų"
Na... aš ir nekaltinau Tavęs tuo, bet rašant apie feminizmą ko gero reikėtų skaitytojams vis priminti, kad feminizmas yra susijęs su lygiomis teisėmis, o ne su vyrų nekentimu. :)
Vat tokiu kaip Anonimiskas komentarai ir vercia vemti...
reikėtų labiau pasidomėti ne feminizmo istorija ir jau buvusiomis "bangomis", bet dabartine "banga", kuri nemėgina nuvertinti vyro kaipo tokio ir nesmerkia moters noro būti gražiai jei jai to noris, bet nenuvertina kaip asmens jei jai tai nesvarbu etc etc
Vis tiek pripažinti reikėtų vieną dalyką mūsų pasaulio santvarka iš esmės yra vyriška, ir pirmosios feministės ėjo žaisti vyrų taisyklėmis išmetė liemenėles ir "užsiauginio kiaušius", dabar jos perkuria pasaulį savaip - moteriškai, nors nemanau, kad greitai pamatysime "moterišką" pasaulį, nes visa mūsų visuomenės sistema giliai patriarchalinė
Rašyti komentarą